„Ar neįžeisti tie, kurie per tuos įvykius yra sužeisti? Tai yra 800 dokumentuotų žmonių – sužeistų, plius 124 invalidai, nukentėję, kurie galuojasi medicinos įstaigose. (...) Ką reiškia tokia nuomonė? (...) Negalima įžeidinėti žmonių. Tai kas davė teisę Paleckiui, pienburniui šitam, kuris galbūt po lova buvo per tas dienas sėdėjo?“ – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Arnoldas Barysas.
Tuo tarpu europarlamentarui, Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui atrodo neįtikėtina, kad teismas, išteisindamas A.Paleckį, pasirėmė rašytojo Vytauto Petkevičiaus knyga „Durnių laivas“, kurią Aukščiausiasis Teismas pripažino šmeižikiška.
Nukentėjusiam V.Landsbergiui už mirusio tėvo šmeižtą V.Petkevičiaus vaikai sumokėjo simbolinį litą.
„Tokių šmeižtų buvo anksčiau, niekada nebuvo tiktai gal taip aštriai ir viešai susikirsta, kaip dabar. Vienas teismas perėmė atsakomybę iš Algirdo Paleckio, už tai ką jis teigia, kaip įžeidžiančius, žeminančius ir melagingus teiginius, o teismas nuleido tai be įvertinimo“, – sakė V.Landsbergis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė sako, kad Sausio 13-osios tragediją ji išgyveno kartu su kitais Lietuvos žmonėmis ir ji pradeda galvoti atrodo, kad A.Paleckis nesuvokia ką kalba, kad savo kalbomis įžeidžia tūkstančius gyventojų.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas trečiadienį dėl sovietų agresijos neigimo išteisino Socialistinio liaudies fronto vadovą A.Paleckį.
„Kaltinimai nepasitvirtino“, – paskelbė teismas. Jis konstatavo, kad A.Paleckis neturėjo tikslo neigti sovietų agresijos ir aukų, o tik išsakė savo nuomonę.
Ar neįžeisti tie, kurie per tuos įvykius yra sužeisti? Tai yra 800 dokumentuotų žmonių – sužeistų, plius 124 invalidai, nukentėję, kurie galuojasi medicinos įstaigose.
Teismas padarė išvadą, kad kalbėdamas radijo laidoje A.Paleckis neminėjo okupacijos. Be to, iš sakinio „o kas buvo Sausio 13-tą prie, reiškias, prie bokšto? Ir kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“ matyti, kad pats A.Paleckis dar nėra iki galo susidaręs tokios nuomonės, o „ateities požiūriu gali paaiškėti, kad tokia nuomonė, jog saviškiai šaudė į savus gali nepasitvirtinti“.
„Kadangi A.Paleckis minėtu klausimu išreiškė ne savo asmeninę, o jo teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę, negalima daryti išvados, jog tuo jis įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeistų kovoje dėl atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės išsaugojimo atminimą ir jų artimuosius“, – rašoma teismo nuosprendyje.
A.Paleckis parodymuose teismui rėmėsi savo liudytojų, taip pat V.Petkevičiaus bei nuteistojo 1991 metų Sausio 13-osios byloje Juozo Kuolelio knygomis.
Tai pirmasis nuosprendis Lietuvos teismų istorijoje dėl Sovietų Sąjungos įvykdytos agresijos neigimo.
„(Buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo – BNS) Gorbačiovo atsakomybė yra pati didžiausia šitoje visoje tragedijoje. Ne mano, o žodžio laisvės Lietuvoje pergalė. Antra, laimėtas tiktai mūšis, bet ne karas, nes prokurorai ko gero skųs. Trečia, aš sakiau, kad aiškėja, jog saviškiai šaudė į savus. Procesas vyksta, yra duomenys apie šūvius iš viršaus apie medžioklines, kulkas, apie liudytojus. Aš niekad nesakiau kategoriškai. Aš džiaugiusi, kad teismas tai įvertino. Prokuratūra ko gero skųs, ginsimės toliau, jei ji tą darys“, – po nuosprendžio paskelbimo žurnalistams sakė A.Paleckis.
Per 20 dienų šalys nuosprendį gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Prokuroras Egidijus Šleinius žurnalistams sakė, kad svarstys, ar skųsti nuosprendį.
Prokuratūra neįtakingos partijos politikui siūlė skirti lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę, jog vykdymą atidedant dvejiem metams.
Gausiai į teismą susirinkę A.Paleckio šalininkai išteisinamąjį nuosprendį sutiko plojimais. Tuo tarpu netoli teismo pastato buvę patriotiškai nusiteikę jaunuoliai siūlė A.Paleckiui pripažinti kaltę ir muilu išsiplauti burną.
A.Paleckis baudžiamojon atsakomybėn patrauktas, kai 2010 metais žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 metų sausio 13 dieną „saviškiai šaudė į savus“.
Kaltinamojo advokatas prašė išteisinti jo klientą, nes jis esą išsakė tik savo nuomonę.
1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių. Kariai tada neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo, kuri 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbė apie atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.
