Per radiją sužinoję apie šiuos įvykius ir išgirdę Parlamento pirmininko V. Landsbergio kvietimą, į Vilnių suvažiavo žmonės iš visos Lietuvos budėti prie Parlamento rūmų, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto ir Tarpmiestinės telefonų stoties. Aš, žnoma, irgi sureagavau. Pasiėmęs savo fototechniką, nuvažiavau prie Parlamento rūmų. Susirinkusieji dainavo patriotines ir liaudies dainas, šildėsi, šokdami liaudiškus šokius bei žaidimus… Dainas ir žaidimus pasimainydami vedė įvairūs Vilniaus folkloriniai ansambliai. Per tas dvi dienas iki Sausio 13-tosios man teko pabuvoti visuose žmonių saugomuose objektuose, o prie Radijo ir televizijos komiteto net ir koncertavau su folkloriniu ansambliu „Sadauja“. Nuotaika visur buvo pakili. Jokios įtampos nesijautė...
O sausio 13 –tąją vos po vidurnakčio šturmuoti Radijo ir televizijos komitetas bei Televizijos bokštas. Nepaisydami susirinkusių daugybės žmonių, desantininkai ir specialioji šturmo grupė „Alfa“, lydimi tankų bei šarvuočių, prasiveržė pro minią ir užėmė šiuos objektus. Atakų metu buvo ir žuvusiųjų, ir sužeistųjų.... Sustojo LTV transliacija. Aš šturmo momentu buvau prie Parlamento. Vos išgirdęs per radiją apie įvykius prie TV bokšto, per keliolika minučių atsidūriau ten.
Bokšto prieigose tvyrojo tiesiog mistinė atmosfera. Pro šūvių sukeltus dūmus veržėsi prožektorių spinduliai. Iš karinės mašinos per garsiakalbį skambėjo vieno iš LKP (SSKP) vadovų J.Jermalavičiaus balsas, vis kartodamas: „Broliai lietuviai, nacionalistų ir separatistų vyriausybė, kuri priešpastatė save liaudžiai, nuversta. Visa valdžia Lietuvoje pereina į Nacionalinio gelbėjimo komiteto rankas…“ Dar pokšėjo pavieniai šūviai. Greta TV bokšto administracinio pastato stovėjęs smėlio barstytuvas, pervažiuotas sunkiojo tanko, buvo virtęs metalo laužo krūva. Vienas po kito zujo medicinos darbuotojai, neštuvais nešdami sužeistuosius, kėlė juos į greitosios pagalbos automobilius. Mirusiuosius guldė tiesiog ant žolės. Šarvuotį ir sunkųjį tanką, stovinčius greta bokšto kryžkelėje, buvo apsupusi minia šaukiančių žmonių. Tankas mėgino juos gąsdinti, sukiodamas bokštelį ilgu vamzdziu…
Žmonės, susirinkę prie parlamento, irgi laukė kas minutę pasirodant tankų, bet niekas nesiskirstė, meldėsi… Šturmuoti minios žmonių apsuptų Parlamento rūmų tą naktį pučistai nesiryžo.
Rytą visą erdvę aplink Parlamentą užpildo minios žmonių. Jų buvo pilna ir ant aplinkinių namų stogų. Buvo statomos barikados. Iš greta esančių statybų (dabar čia parlamentarų viešbutis) vyrai tempė armatūros lakštus ir iš jų montavo apsaugines užtvaras prieš Parlamento rūmus. Susikaupusiuose susirinkusiųjų veiduose - neįveikiamas ryžtas nenusileisti pučistų užmačioms…
Prie TV bokšto iš po nakties paslaptingai išdygo galingas iš metalinių sijų suvirintas ir eglišakiais apipintas kryžius. Okupuotą bokštą saugoti paliktos mažos tanketės. Ant po vakarykščio sturmo aplaužytų aptvarų likučių kabėjo gėlės ir smerkianys okupantus plakatai. Aplink susirinkę žmonės mėgino disktuoti su tankečių ekipažai. Tai buvo ne tie kariškiai, kurie šturmavo bokštą naktį. Ne tokie agresyvūs.
