Sausio 13-osios šmeižtas – tiesiai iš Vladimiro Putino „Vieningosios Rusijos“

Apie tai, kaip laida išėjo į eterį ir ar kanalo laidų draudimas yra žodžio laisvės varžymas „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis diskutavo su J. Butkevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku Edmundu Vaitekūnu, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi.

– Pone Vaitekūnai, toks sprendimas priimtas pirmą kartą. Suprantu, kad jūsų komisijos kantrybė trūko?

– Na, gal ne kantrybė. Pirmiausia buvo atlikta vidaus stebėsena ir nustatėme pažeidimą – labai grubų ir aiškų. Šiuo atveju privalėjome reaguoti į situaciją ir komisija priėmė tokį sprendimą. Sureagavome taip, kaip, manau, privalėjome.

– Ar nemanėte, kad galbūt per griežta sankcija, gal dar nereikia?

– Pirmiausiai mes stengėmės situaciją įvertinti teisiškai. Pažiūrėjome įstatymus – kas leidžiama komisijai, į ką turime atsižvelgti. Visuomenės informavimo įstatyme yra nustatyta, jei pažeidžiamos tam tikros įstatymo nuostatos, kaip šiuo atveju – neapykantos kurstymas, tokiu atveju komisijai leidžiama laikinai stabdyti tokių laidų retransliavimą. Tuo mes ir pasinaudojome.

– Ponia Butkevičiene, jūs nutarėte atsistatydinti iš pareigų. Tai jūsų protestas?

– Taip, galima ir taip suprasti. Kažkas buvo nesužiūrėta. Viename iš PBK kanalų, konkrečiai Latvijoje, yra taikoma kontrolė ir ji nesuveikė. Dėl kokių priežasčių – nelabai aišku. Šita laida atsirado likus labai nedaug laiko iki eterio, kai įprastai visos laidos jau būna paruoštos likus porai valandų iki transliavimo.

– Tai nėra retransliuojama tiesiogiai? Laidos patalpinamos į kažkokią saugyklą ir retransliuojamos jau iš Rygos į Lietuvą?

– Taip. Šią laidą matė ne tik lietuviai, bet ir Latvijos, ir Estijos žiūrovai. Kanalo turinys ne visada yra tas pats. Priklausomai nuo projekto, nuo teisių į tą projektą. Vienos laidos yra leidžiamos Latvijoje ir Lietuvoje, kitos neleidžiamos Estijoje. Būna visokių variantų.

– Kai buvo transliuojama ta skandalinga laida, jūsų tuo metu Lietuvoje nebuvo. Tai, kaip madinga dabar sakyti, jūs čia ne prie ko. Atsistatydinate kaip žurnalistė kaip pilietė?

– Tos tiesioginės kaltės nėra. Moralinė kaltė dirbant tokį darbą turbūt visada bus. Tai tą moralinę atsakomybę aš ir prisiimu.

– Jums, kaip žurnalistei, turbūt keblu būtų likti tose pareigose esant tokiai visuomenės nuomonei, ar ne?

– Kai buvau atostogose apie tai negalvojau. Iš pradžių žinodama tik labai nedaug detalių, dar būdama užsienyje atsiprašiau. Grįžau jau iš esmės žinodama, kad atsistatydinsiu. Tikrai nežinojau, kokia visuomenės reakcija bus ir kokia jau buvo sukelta. Atostogavau ten, kur nebuvo nei interneto, nei telefoninio ryšio. Pirmas skambutis, kurį gavau – „ką manote apie laidą?“ Labai nustebau, sakau, apie kokią laidą. Neturėjau ko komentuoti, nieko apie tą skandalą negirdėjau.

– Turbūt nemanote, kad tokios laidos atsiranda atsitiktinai?

– Todėl aš ir pavadinau ją galima provokacija. Manau taip todėl, kad labai keista, kai laida pasirodo nei kokio nors įvykio išvakarėse, nei dėl kitų priežasčių. Tiesiog atsiranda ir labai pavėluotai, visai prieš eterį. Man tai pasirodė keista.

– Ta laida turbūt buvo rodoma tuo pačiu kanalu, tik kitu laiku visai Rusijai?

– Tikriausiai taip. Manau, kad taip ir buvo.

– Pone Radzevičiau, kaip manote, ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertė ne keistai reagavo Lietuvos veiksmus pavadindama pasikėsinimu į spaudos laisvę? Jūs sugretinate tas dvi sąvokas: tai, kas įvyko ir spaudos laisvę?

– Jeigu pareiškimą cituotume tiksliai, ten rastume ir du požiūrius. Viena vertus, kad yra ribojama žodžio laisvė, kita vertus, kad gali suprasti Lietuvos jausmus ir tokia informacija galėjo pažeisti Lietuvos įstatymus. Tai kai matai tuos du vertinimus nežinai, kuris akcentas svarbesnis. ESBO ir mūsų Konstitucija pažymi du dalykus: žodžio laisvė iš principo yra, bet tuo pačiu pažymima, kada ji gali būti ribojama ir kokia informacija nepriskiriama žodžio laisvei. Kai kalbama apie tautinės nesantaikos kurstymą, apie dezinformaciją, ESBO dokumentai pažymi, kad tai niekaip nesusiję su žodžio laisve. Skaitydamas ESBO pareiškimą neradau nė vieno konkretaus kaltinimo, ką Lietuvą būtų pažeidusi.

– Pone Vaitekūnai, praėjusį penktadienį buvo dar viena laida, kurioje – nauja dozė dezinformacijos. Kalbama, kad sausio 13 dieną į Vilnių iš aplinkinių rajonų buvo specialiai vežami lavonai. Priminta, kam Lietuva turėtų būti skolinga už sugrąžintą Vilniaus kraštą. Jūs komisijoje nagrinėjote tik teisinius dalykus, o ar bandėte gilintis, kokios galėtų būti viso to priežastys, kas yra laidos vedėjas, kokie jo tikslai, asmenybė?

– Mes žiūrėjome tik teisiniu aspektu. Mes negalime analizuoti politinių dalykų. Pagaliau tai yra svarbiausias dalykas – teisinis pagrindas. Negali būti kokio nors kito poveikio. Kiekvienas komisijos narys išreiškia savo valią ir priima sprendimą balsuodamas. Šiuo klausimu komisija buvo vieningas, visi nubalsavo už programos stabdymą.

– Keli faktai apie tos laidos „Žmogus ir įstatymas“ vedėją gali atskleisti tam tikras aplinkybes. Aleksėjus Pimanovas yra Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys. Iki šiandien jis buvo aukštesniųjų parlamento rūmų, t.y. aukštesniųjų Rusijos susirinkimų rūmų, narys. Ponia Butkevičiene, šiuo atveju jau kaip į žurnalistę į jus kreipiuosi, akivaizdu, kad tokie žmonės atsitiktinių dalykų nekalba, ar ne?

– Reiktų spėti, kad taip. Šiaip sunku suprasti, kaip žmogus vienu metu gali būti ir politiku, ir žurnalistu. Bent jau Lietuvoje tai nesuderinama. Akivaizdu, kad laidoje jis buvo labiau politikas negu žurnalistas.
D. Radzevičius: be to, reikia turėti omenyje, kad jis yra valdančiosios partijos narys. Visiems žinoma, kad valdančioji Rusijos politinė jėga labai dažnai daug ką vertina visiškai priešingai nei Lietuva. Jų interesai dažnai prieštarauja mūsiškiams. Todėl tikėtis, kad laidos vedėjas elgtųsi kitaip... Jis būtų arba blogas politikas, arba blogas žurnalistas. Nors šiuo atveju abu dalykai ir yra turbūt.

– Ponia Butkevičiene, kaip jūs manote, kokie yra tokių reportažų tikslai?

– Jeigu pažvelgtume į bendrą Lietuvos ir Rusijos santykių kontekstą, ypač pastaruoju metu, peršasi labai negražios mintys. Žinoma, kitas dalykas – ažiotažas, kuris kilo dėl šitos laidos, labai pasitarnavo tam politikui – žurnalistui, kūrusiam laidą. Iš esmės jis gali savimi didžiuotis, nes sukėlė šitokį skandalą. Manau, čia gali būti ir daug asmeniškumų. Santykiai yra įtempti ir tokie dalykai tikrai neprisideda prie jų gerinimo.

D. Radzevičius: Manau, tai yra puikus propagandos pavyzdys. Visi žinome, kad Rusija turi savo informacijos politiką, jeigu taip galime pavadinti. Ką, kaip, kada ir per kur pasakyti, parodyti, kad būtų pasiektas norimas tikslas. Propagandą taiko visi, tačiau yra keli jos variantai. Įstatymų neperžengianti propaganda ir ta, už kurią gali grėsti atsakomybė. Tai jau nusikalstama.