Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2010 01 16

Nukentėjęs per sausio 16-osios riaušes: „Valdžia tautą turi mylėti!“

Pernai sausio 16-ąją prie Seimo vykusiame mitinge, kuris vėliau virto riaušėmis, dalyvavo ir Antanas Čebatariūnas. Ir nors jis nė vieno akmens ar sniego gniūžtės nepakėlė, buvo pašautas gumine kulka į koją.
Antanas Čebatariūnas sausio 16-ąją buvo pašautas gumine kulka į koją.
Antanas Čebatariūnas sausio 16-ąją buvo pašautas gumine kulka į koją. / Asmeninio archyvo nuotr.

Praėjus metams, A.Čebatariūnas dar puikiai pamena tos dienos įvykius. Labiausiai jis piktinasi policijos pareigūnais, kurie, anot jo, neatliko savo darbo, nors pavienius riaušininkus buvo galima išgaudyti ir po vieną.

„Kai ten mėtė akmenis (į Seimo pastatą) aš tramdžiau, sakiau: „Ką jūs darot, nekaltas juk pastatas, reikia į derybas eiti, kalbėti...“ Yra ir filmuota medžiaga. Tramdžiau, o policija praktiškai neatliko savo darbo. Buvo juk minioje išsišokėlių įvairių, juos buvo galima po vieną sutramdyti, tik niekas to nedarė. Paprasčiausiai pastatė tuos būrius, o kai žmonės pamatė ginklus – pradėjo pykti. Paskui mitinguotojus pradėjo vaikyti, šaudyti, dujas mėtyti. O policija tiesiog stovėjo, nesikišo. Jie nedarė, kaip aš supratau, savo darbo“, – naujienų portalui 15min.lt kalbėjo A.Čebatariūnas.

Ta fizinė žala, žinoma, skausmas yra didelis. Bet jis ne toks yra, kaip moralinis, – sakė A.Čebatariūnas.Jis teigė, kad pareigūnams pradėjus mitinguotojus vaikyti ašarinėmis dujomis ir šaudyti guminėmis kulkomis, jis su dar keliais mitinguotojais susiruošė eiti namo. Tačiau nueinantiems žmonėms į nugaras buvo paleisti keli šūviai. Viena guminė kulka peršovė greta ėjusio Antano Sviderskio striukės skverną, o A.Čebatariūnui pataikė į kairę koją, prie pat sąnario. Vėliau koją teko operuoti, žaizda buvo susiūta 5 siūlėmis. Kulką vyras teigia išsaugojęs.

„Dabar randas, aišku, liko. Naktimis kartais koja tirpsta,matyt, nervas uždengtas. Kai drėgnas oras irgi jaučiasi... Man tiesiai per kojos sulenkimą pataikė“, – kalbėjo pašnekovas.

Dėl incidento jis kreipėsi ir į teismą, tačiau jo skundas buvo atmestas – A.Čebatariūnui buvo paaiškinta, kad nukentėjusiųjų skundai bus nagrinėjami po to, kai bus baigta tirti vadinamoji „riaušininkų“ byla. „Bent jie taip sakė. Bet aš, aišku, šito nepaliksiu ramybėje. Vis tiek yra nukentėję, ir moralinę žalą reikia atlyginti, – piktinosi nukentėjęs sausio 16–ąją. – Ta fizinė žala, žinoma,  didelė – skausmas. Bet jis ne toks didelis, kaip moralinis.“

Pašnekovas prisiminė, kaip 1991–ųjų sausio 13–ąją stovėjo prie Seimo rūmų. „Kas galėjo pagalvoti, kad po 18 metų šaudys į savus žmones? Tai yra absurdas. Juk negalima naudoti jėgos prieš savo tautos žmones. Yra ir kitų būdų, kaip apraminti. Tai visiškas nesusipratimas. Juk mes laisvę iškovojome patys. O šitie ponais pasidaro, atėję į valdžią, ir atrodo tampa kaip Dievai, neliečiami... Bet taip nėra, žmonės visada yra teisūs ir bus. Mes iškovojome laisvę, ir savo tautą valdžiai reikia mylėti, reikia stengtis jiems padėti. O dabar visi išvažinėja. Ne iš gero gyvenimo juk visi vaikšto į mitingus“, – sakė A.Čebatariūnas.

Anksčiau jis priklausė partijai „Frontas“, tačiau šiai partijai susijungus su Lietuvos socialistų partija, iš jos pasitraukė. Šiuo metu A.Čebatariūnas nepriklauso jokiai partijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?