Pasak R. Dagio, jei „Sodra“ nebus reformuota, dėl nuolat prastėjančios demografinės padėties jau po trejų metų pateks į labai gilią duobę. Tačiau „Sodra“ turi išlikti, nes privatus pensijų draudimas, nors gali būti ir pelningas, vis dėlto yra rizikingas. Galimi tik du variantai – didinti „Sodros“ įmokas ir ilginti darbo stažą.
„Greitu metu laukia gana sunkūs apsisprendimai. Palikti tokios sistemos, kokia yra dabar, negalima. Gali tekti keisti arba įmokų dydį, arba amžiaus trukmę, nes demografinė situacija yra tokia, kad po trejų metų „Sodros“ padėtis bus tikrai nepavydėtina – jos laukia gana liūdnos dienos“, – teigė konservatorius R. Dagys.
„Sodra“, pasak jo, daug geriau išsilaikytų, jei prieš rinkimus politikai populistiškai nedidintų „Sodros“ biudžeto, kaip, jau žinodami, kokia yra tikroji padėtis, padarė socialdemokratai, suformavę 800 mln. litų skylę.
Dabartinė sistema, politiko teigimu, yra sustyguota, tik reikėtų ją tobulinti ir priderinti prie besikeičiančios situacijos, galbūt dalį išmokų mokėti iš biudžeto, bet tai – vienas ir tas pats.
„Sodros“ vis tiek laukia galas
Tačiau dėl tolesnės visos mūsų socialinio draudimo sistemos reikia apsispręsti kuo greičiau, nes 2015–2017 metais laukia didžiulė nepalanki demografinė duobė, kai, net ir visus dirbančius žmones įtraukus į socialinio draudimo sistemą, vienam dirbančiajam teks vienas pensininkas. To neišlaikys nei „Sodra“, nei kaupiamieji fondai.
Reformą turime sutvarkyti taip, kad ji bent 15 metų jau nebešlubuotų ir tokių dalykų kaip dabar neatsirastų. Jei šių problemų neišspręsime, po kelerių metų, net ir pasibaigus ekonomikos nuosmukiui, turėsime tokias pačias problemas kaip ir dabar.
„Svarbiausia – išspręsti gimstamumo problemą, nes jeigu jos neišspręsime, socialinį draudimą galėsime pamiršti“, – kalbėjo R. Dagys.
Draudimas parklupdytų ir biudžetą
Vienas iš radikalesnių būdų reformuoti socialinio draudimo sistemą – prijungti ją prie biudžeto. Kai kuriose šalyse daroma ir taip, tačiau Lietuva yra pasirinkusi socialinio draudimo principą, kuris, R. Dagio nuomone, dar galėtų veikti.
Kitu atveju, sujungus socialinę apsaugą ir biudžetą, žmonės gali pasakyti: „Nedidinam arba mažinam valdymo išlaidas“, ir esant visuomenės senėjimo tendencijoms visas biudžetas gali būti sunaudotas socialinėms išmokoms, pamirštant sveikatos apsaugą, švietimą ir t. t.
Pasak R. Dagio, dabar kaip tik gera proga pamąstyti, kokioje valstybėje norime gyventi. Arba didiname biudžeto pajamas ir „Sodros“ biudžetą, arba neužkrauname valstybei šių funkcijų ir gyvename taip, kaip kam išeina...
