Iki antradienio, lapkričio 10 d., automobilių savininkai pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo vasarines padangas pakeisti žieminėmis. Laimei, vis daugiau vairuotojų elgėsi sąmoningai: paliko jau nebetinkamas naudoti padangas autoservise ar išvežė jas į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę. Tokio civilizuoto elgesio tikėjosi ir aplinkosaugininkai, juolab kad, kaip tikina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės atliekas iš gyventojų surenka nemokamai. Tačiau problema ta, kad Vilniuje yra tik viena tokia aikštelė.
Tačiau vis dar atsiranda tokių vairuotojų, kurie, kaip rodo patirtis, nudėvėtas vasarines padangas išmeta pakelėje, prie garažų, miške, paežerėje ar kitoje nuošalesnėje vietoje. Taip teršiama gyvenamoji aplinka, gražiausi gamtos kampeliai. Be to, pasirodo, yra ir tokių automobilių servisų, kurie atsisakė priimti nebetinkamas naudoti padangas. Ir tokiu savo elgesiu pakenkė gamtai ne mažiau nei atvirai šiukšlinę automobilių vairuotojai.
Kai kurių specialistų nuomone, vien padangomis neapsiribota. Pasirodo, kai kurie autoservisai vengia tvarkyti ir kitas gamtai kenksmingas atliekas. Sunkmečiu daugėja atvejų, kai jos paprasčiausiai slepiamos.
Mes pasidomėjome, kas priklauso nuo vairuotojų sąmoningumo ir kokių pareigų gamtai turi automobilių dirbtuvės. Tad apie viską iš eilės.
Reikalavimai servisams
UAB „Antrinis perdirbimas“ duomenimis, Lietuvoje per 2008 metus susidarė apie 26 000 tonų dėvėtų padangų atliekų. Dauguma jų tvarkoma netinkamai. Padariniai – itin liūdni.
Vienas iš pavyzdžių – 2002 metais kilęs gaisras Trakų rajone. Čia – Žaizdrių kaime – UAB „Egapris“ dėvėtas padangas ėmė kaupti nuo 1996-ųjų. Ekologine nelaime virtęs gaisras buvo gesinamas pusantros paros. Dėl didžiulio kiekio sudegusių padangų aplinkai padaryta 25 mln. litų žala – tai apie 5 metų visos Lietuvos dėvėtų padangų utilizacijos kaina.
Pavojų gamtai kelia ir gerokai mažesni mastai – net ir kelios uždegtos padangos. Be to, saulės atokaitoje net ir iš nedegančių padangų išsiskiria kancerogeninių medžiagų.
Tiesa, senos padangos – ne vienintelės atliekos, kurios kaupiamos gali pridaryti žalos gamtai. Pagalvokime ir apie panaudotą alyvą, tepaluotas detales, senus akumuliatorius.
Aplinkosaugininkai nuolat stengiasi rūpintis mūsų aplinka, tad nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji aplinkos apsaugos reikalavimai transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui. Tiesa, atrodo, apie juos žinome ne visi ir ne viską.
„Aplinkos ministras dar 2007 metų vasarą patvirtino Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašą, nustatantį reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvėms įrengti, susidarančioms atliekoms ir nuotekoms tvarkyti bei aplinkos oro apsaugai, – teigia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Naktinis. – Aprašo nuostatos taikomos visiems asmenims, valdantiems (naudojantiems) dirbtuves ir vykdantiems transporto priemonių priežiūros ir remonto, plovimo, pakartotinės apdailos veiklą, rengiantiems tokių dirbtuvių statybos projektus. Į jas privalo atsižvelgti ir institucijos, kontroliuojančios aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui vykdymą.“
Tiesa, senos padangos – ne vienintelės atliekos, kurios kaupiamos gali pridaryti žalos gamtai. Pagalvokime ir apie panaudotą alyvą, tepaluotas detales, senus akumuliatorius.
Remiantis minėtuoju aprašu, veiklos vykdytojas privalo priimti ir sutvarkyti visas transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias nepavojingas ir pavojingas atliekas. Šiuo atveju kalbama ne tik apie tepalus ar alyvą, bet ir apie nebetinkamas naudoti automobilio detales. Jas grąžinti transporto priemonės savininkui ar naudotojui draudžiama. Grąžinti galima tik pakartotiniam naudojimui tinkamas detales – tam būtina užpildyti nustatytos formos perdavimo–priėmimo aktą.
„Atliekas reikia tvarkyti taip, kad jos nepatektų į aplinką, – sako specialistas. – Atliekos turi būti rūšiuojamos susidarymo vietoje ir perduodamos atliekų tvarkytojams.“
Pavojingoms atliekoms keliami dar didesni reikalavimai, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Tokios atliekos turi būti saugomos sandariuose konteineriuose ar pakuotėse. Jie turi būti paženklinti, tvarkingi, kad pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką.
Privalu pačiam
Yra numatytos ir fiziniams asmenims taikomos pareigos. „Asmenys, prižiūrintys ir tvarkantys savo automobilius, privalo susidariusias atliekas perduoti turinčioms teisę jas tvarkyti įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis, – pabrėžia A. Naktinis. – Naudojamus skysčius, išskyrus vandenį, draudžiama išpilti į aplinką ar nuotekyną. Netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.“
Kitos aprašo nuostatos fiziniams asmenims, kurie remontuoja ir prižiūri savo transporto priemones, bet neteikia šių paslaugų kitiems asmenims, netaikomos. Minėtosios nuostatos taip pat netaikomos oro, vandens ir bėginių transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui.
Vietos reikalavimai
Remonto paslaugas teikiančioms įmonėms, kitaip nei fiziniams asmenims, keliami griežti reikalavimai. Beje, šie reikalavimai taikomi ne tik atliekų tvarkymui, bet ir darbų vykdymo vietai.
„Dirbtuvės, kuriose vykdoma variklių, transmisijų, pakabų, stabdžių ir kuro sistemų techninė priežiūra ir remontas, įskaitant variklių plovimą, tepalų keitimą, potencialiai teršia aplinką, – sako A. Naktinis. – Todėl vykdant šią veiklą reikia laikytis nustatytų reikalavimų. Grindys turi būti padengtos nelaidžia skysčiams ir atsparia benzino bei kitų skysčių ardomajam poveikiui danga. Jeigu ant grindų įrengiama nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotekynu (išskyrus patalpas, skirtas transporto priemonių kėbului plauti). Visi nutekėję pavojingi skysčiai turi būti surenkami ir tvarkomi kaip pavojingos atliekos.“
Dirbtuvėse taip pat turi būti laikoma priemonių išsiliejusiems teršalams surinkti ar neutralizuoti. „Nuotekos, susidarančios po variklių, transmisijų ir pakabų plovimo, vadovaujantis nuotekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, gali būti išleidžiamos į komunalinių nuotekų ar kitų asmenų valdomus nuotekynus tik turint jų valdytojo sutikimą (sutartį) priimti būtent tokias nuotekas, – aiškina pašnekovas. – Variklių, transmisijų ir pakabų plovimo nuotekos gali būti išleidžiamos į aplinką tik turint šiai veiklai galiojantį Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Gamtos išteklių naudojimo leidimą.“
Niūri realybė
Automobilių servisams, plovykloms ir kitoms įmonėms, vykdančioms transporto priemonių priežiūros ir remonto darbus, taikomi reikalavimai atrodo griežti. Popieriuose viskas teisinga. Vis dėlto, kaip jie vykdomi realiai, lieka neaišku.
Mes atlikome nedidelį tyrimą, kurio metu aiškinomės, ar tikrai laikomasi anksčiau išvardytų reikalavimų. Deja, dažniausiai paaiškėdavo, kad ne...
Paskambinome į kelis atsitiktine tvarka pasirinktus Lietuvos automobilių servisus, kuriuose keičiamos padangos. Didžiųjų miestų ir didžiųjų servisų atstovai dažniausiai maloniai pranešdavo, kad padangos čia priimamos, papasakodavo apie jų keitimo kainas ir informuodavo apie darbo laiką.
„Jeigu neturite kur dėti senų padangų, galėsite palikti pas mus“, – maloniai atsakė viename iš Šiaulių miesto automobilių servisų atsiliepusi moteris. „Žinoma, paliksite pas mus. Jokių problemų“, – dažniausiai išrėždavo Kauno ir Vilniaus autoservisų atstovai.
Tiesa, sunkumų iškildavo tada, kai kreipdavomės į mažiau žinomus ar nuošaliau nuo miesto centro įsikūrusius servisus. „Jums teks pasiimti senas padangas – mes jų nerenkame. Neturime tam nei konteinerio, nei sandėlio. Jeigu nenorėsite pasiimti, galėsite kur nors išmesti“, – paaiškino Klaipėdos miesto pakraštyje įsikūrusio automobilių serviso atstovas.
Apie pareigas čia nė kalbėti neverta... „Ne, mes senų padangų nepriimame, – atrėžė vieno Utenoje įsikūrusio autoserviso atstovas. – Galime tik pakeisti. Už padangų surinkimą mums niekas nemoka.“
Panašiai atsakė ir Alytuje veikiančio serviso specialistas: „Gal jums net nereikia jų palikti? Gal jos dar tinkamos? Šiaip mes nepriimame senų padangų, bet jeigu visai neturėsite kur jų dėti, galėsite palikti pas mus.“
Kai kuriuose automobilių servisuose už tai, kad paliksime senas padangas, mūsų paprašė susimokėti. „Jeigu paliksite visas keturias, teks sumokėti apie 10 litų“, – maloniai pranešė vieno Vilkaviškio serviso atstovas.
Kur toliau nukeliaus paliktos padangos, taip pat telieka spėlioti.
Svarbu išlikti
Vieno sostinėje įsikūrusio autoserviso atstovas apie esamą padėtį mums kalbėjo itin atvirai. „Taip, mes žinome savo pareigas, tad padangas pasiliekame sau, jeigu jos nebėra tinkamos naudoti, – tikino prisistatyti nenorėjęs vyras. – Dalį jų priduodame, sumokame pinigus, gauname tai liudijančią pažymą. To ir pakanka. Visa kita išvežama ir išmetama, kai užima pernelyg daug vietos.“
Pašnekovo teigimu, panašiai laikomasi ir kitų reikalavimų. „Devyniuose iš dešimties autoservisų tikrai nėra renkami tepaluoti skudurai ar pavojingi skysčiai, – sako serviso atstovas. – Rūpinimasis visu tuo daug kainuoja. Kas už tai turės mokėti? Žinoma, klientas. Bet ar mokės? Ir taip paslaugų įkainiai sumažėjo. Jeigu juos padidinsime, norinčiųjų taisyti automobilius visai nebus – bankrutuosime. Deja, kai kalbama apie išlikimą rinkoje, ekologinės problemos nueina į antrąjį planą.“
Atliekos slepiamos
Panašios nuomonės kaip prisistatyti nenorėjęs autoserviso atstovas laikosi ir vienos didžiausių atliekų tvarkymo bendrovių Lietuvoje – UAB „Žalvaris“ – komercijos direktorius Sigitas Ašmonas. Pasak jo, net ir krizės metu į rinką išleidžiama tiek pat, kiek ir anksčiau, automobilių produktų, vėliau jie tampa atliekomis, tad atliekų kiekio sumažėjimo neturėtų justi nė viena atliekų tvarkymo bendrovė. Vis dėlto, atrodo, taip nėra.
Jei nežinote, kur tokia aikštelė yra jūsų mieste, informacijos apie tai galima teirautis savo miesto ar rajono savivaldybėje.
„Dėl to, kad surenkama mažiau atliekų, kalta kontrolės stoka, – mano S. Ašmonas. – Pagal įstatymus, pavojingų atliekų, pavyzdžiui, naudotos automobilių alyvos, tepalų filtrų, tepaluotų skudurų, senų akumuliatorių, negalima išmesti. Juos autoservisai turi atiduoti pavojingas atliekas perdirbančioms įmonėms. Deja, nemažai servisų vengia tvarkyti atliekas. Sunkmečiu daugėja atvejų, kai automobilių servisai tas atliekas paprasčiausiai slepia, išmeta į konteinerius, alyvas atiduoda sukūrenti krosnyse, mat nenori mokėti už jų perdirbimą.“
Eksperto teigimu, dauguma pavojingų atliekų susidaro automobilius tvarkančiose įmonėse. Tiesa, iš daugiau kaip 3 000 Lietuvoje veikiančių autoservisų atliekas tinkamai tvarko tik apie pusę. Kiti gerokai prisideda prie aplinkos teršimo.
Atliekų aikštelės
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas sustiprino autoservisų, kuriuose keičiamos transporto priemonių padangos, kontrolę, tad jeigu kuris nors sostinėje esantis autoservisas atsisakė priimti atliekas, miesto gyventojai gali apie tai informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrą tel. 213 9961, 213 9962 arba el. paštu vilniaus.ma@vrd.am.lt.
Dabar truputis informacijos tiems, kurie padangų autoservise nepaliko. Jeigu matote, kad jos jau nebetinkamos naudoti, nenumeskite jų pakelėse ar miškuose – atiduokite į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Šiuo metu Lietuvoje veikia 47 atliekų aikštelės 31-oje savivaldybėje. Dar 98 aikšteles planuojama įrengti.
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių ypač trūksta Vilniuje. Jų turėtų būti vienuolika, o veikia tik viena – UAB „Ecoservice“ teritorijoje. Aikštelės darbo laikas: I, III, V – nuo 6 iki 18 val.; II, IV – nuo 8 iki 20 val.; VI–VII – nuo 9 iki 15 val. Adresas: Gariūnų g. 71, LT-02242 Vilnius. Tel. (8 5) 264 9251.
Tokiose aikštelėse padangų atliekos, kaip ir kitos didžiosios atliekos – seni baldai, televizoriai, šaldytuvai, kompiuteriai, butų remonto atliekos, – priimamos nemokamai.
Jei nežinote, kur tokia aikštelė yra jūsų mieste, informacijos apie tai galima teirautis savo miesto ar rajono savivaldybėje.
