Po policijos operacijų padaugėja mirčių
Policijos pareigūnams intensyviai gaudant narkotikų platintojus susidarė paradoksali situacija. Prekeiviams tampa pavojinga ir sudėtinga įsigyti heroino, tad jie į jau turimą primaišo daugiau įvairių priedų – skalbimo miltelių, cukraus pudros, žiurkių nuodų ir kt. Kartu taip padidinamas turimas narkotikų tūrio kiekis ir kartu iš jų gaunamas pelnas.
Po tokių pokyčių nuo nešvaraus heroino dozių miršta daugiau narkomanų nei įprasta.
Spėjama, kad panaši situacija ir pastaruoju metu. Vien savaitgalį tabore aptikti du lavonai. Sekmadienį medikai gavo net kelis iškvietimus į heroino prekyba garsėjančią romų gyvenvietę.
Per pietus Aukštutiniame tabore buvo bandoma išgelbėti du narkotikų dozėmis apsinuodijusius vyrus. Deja, išgyveno tik vienas. Kitą teko išvežti lavonvežiui.
Tuo pačiu metu iš Rodūnios taboro gautas policijos pagalbos prašymas. Pranešta apie mėlynuojantį ir mirštantį vyrą. Ten išskubėjo kitas medikų ekipažas.
Pirmąją pagalbą suteikė pareigūnai
Policijos pareigūnai, tabore ieškodami narkotikų prekeivių, sustabdė du įtartinus vyriškius. Betikrinant jų dokumentus vienas jų pradėjo vaikščioti ratais, jam pradėjo mėlti lūpos, veidas. Netrukus nugriuvo pievoje ir nebeatsikėlė.
Policininkai iškart paprašė medikų pagalbos, o patys sąmonę praradusį ir gargaliuojantį vyrą paguldė ant šono, sulenkė vieną koją, o ranką pakišo po galva. Tokioje pozoje gulėdamas žmogus net ir nevalingai apsivėmęs neužspringsta.
Daugiau policininkai nieko negalėjo nelaimėliui padėto ir vylėsi, kad medikai spės atvykti, kol jis dar nenumirė.
Nuo per didelės narkotikų dozės buvo jau beveik uždusęs
Ant žemės gulintis vyras pamėlo, beveik nustojo kvėpuoti ir tik retkarčiais sugargaliuodavo. Heroinas slopinančiai veikia kvėpavimo takus, todėl jis ėmė dusti ir pamažu retėjo širdies plakimas. Tokios būsenos žmonių kvėpavimas sulėtėja iki poros įkvėpimų per minutę. Jie visiškai nereaguoja į skausmą.
Esant tokiai būklei svarbi kiekviena akimirka.
Jeigu medikai spėja atvykti iki sustojant širdžiai – jiems atgaivinti tokį žmogų nėra sudėtinga. Tereikia suleisti vaistų, kurie veikia kaip priešnuodžiai. Jie atblokuoja kvėpavimo takus ir narkomanas po kelių minučių vėl gali eiti savo keliais.
Taip nutiko ir šįkart. Greitoji medicinos pagalba spėjo atvykti ir mirtimi besivaduojąs vyras buvo netrukus atgaivintas.
Supratęs, kad buvo beveik miręs, vyras apsiverkė
Iš greitosios pagalbos automobilio išlipęs vyras dar keletą minučių sunkiai orientavosi aplinkoje. Po kurio laiko užkalbintas jis iš pradžių netikėjo, kad ką tik medikai jį vos išplėšė iš mirties nagų.
Tačiau pamatęs save filmuotoje medžiagoje merdėjantį jis įsitikino, kad gali švęsti antrą gimtadienį. Dar didesnį įspūdį paliko nuotraukose matomas šalia pareigūnų stovintis lavonvežis. Buvo pranešta apie beveik mirusį žmogų, tad iš taboro dar nespėjęs išvažiuoti automobilis su prieš tai aptiktu mirusiu vyru, nusprendė palaukti keletą minučių šio incidento baigties. Kad nereiktų vėl apsisukus grįžti.
Dabar vyras galutinai suprato, kas jam buvo nutikę. Nors ir bandė tvardytis, tačiau apsipylęs ašaromis jis kūkčiodamas spaudė pareigūnams ir medikams rankas dėkodamas, už tai kad jam išgelbėjo gyvybę.
Pasveikino mamą ir palūžo
Artūras (tikrasis vardas pakeistas) papasakojo per plauką vos mirtimi nepasibaigusio įvykio priešistorę.
Vyriškis yra buvęs narkomanas, tačiau po reabilitacijos jau daugiau kaip pusę metų nevartojo narkotikų. Turi šeimą, vaiką ir darbą. Gyvenimas po baisaus periodo stojosi į savo vėžes.
Sekmadienį Motinos dienos proga jis nusprendė pasveikinti savo mamą. Nusipirko gėlių, nuvažiavo į vieną iš Vilniaus rajonų ir jai jas įteikė. Kaip ir daugybę kartų namo grįžo pro stotį. Toliau Artūras savo veiksmų nebegalėjo paaiškinti.
Sutiktas bičiulis pasiūlė kartu važiuoti į jam iki kaulų smegenų pažįstamą taborą. Nors daug mėnesių Artūras buvo švarus, tačiau pasiūlymui neatsispyrė.
Atvykęs jis iš čigonams dirbančio narkomano nusipirko heroino dozę ir ją čia pat susileido. Po akimirkos jį sulaikė policija. Šioje vietoje atmintis jam ir nutrūko...
Pradėjo nuo žolės
Paklaustas kaip jis atsidūrė tabore ir kodėl pradėjo vartoti heroiną, Artūras sako, kad viskas prasidėjo visiškai nekaltai prieš porą dešimčių metų: „Buvau jaunas. Tuo metu buvo madinga žolė, klubai, merginos. Man patiko toks gyvenimas. Iš pradžių sugebėjau save kontroliuoti. Sulaukdavau penktadienio – šeštadienio ir tada vartodavau žolę.“
Dar keturiasdešimties nesulaukęs vyras pripažįsta, kad nė nepastebėjo, kai vartojimo įpročiai pradėjo keistis, o jis pats – vis stipriau grimzti į narkotikų liūną.
„Viskas taip patiko, kad pradėjau nebelaukti savaitgalio ir nė nepastebėjau, kaip kiekvieną dieną pradėjau rūkyti žolę, vartoti vitaminus ir ratus. Aš tada galvojau, kad tai krūta ir madinga. Ir vairuoti gali. Ir pats nesupratau, kaip mūsų gatvės rate atsirado heroinas...“
Artūras prisimena, kad laikas, kuomet pirmą kartą parūkė kanapių, iki tada, kai išbandė heroiną, truko maždaug pusmetį.
Norėjo išbandyti naujus narkotikus ir tapo priklausomas
Artūras sako, kad tuo metu jis turėjo kredo išbandyti naujas medžiagas ir potyrius. Vartodamas heroiną jis net negalvojo jo leistis į veną – jį uostė ir rūkė. Pirmus kartus jam tai net nepatiko. Tačiau nepajuto, kaip prie jo priprato ir pradėjo jį kasdien leistis į veną.
„Tuomet niekaip nesupratau, kaip nuo narkotikų gali būti bloga. Tačiau kartą teko porą dienų pagyventi be dozės ir tuomet sužinojau, kas yra kūmarinimas. Kartu supratau, kad nejučia papuoliau į narkotikų spąstus“, – pasakojo Artūras jį ką tik išgelbėjusiems medikams išvažiuojant iš taboro.
Toliau narkomanas prisimena, kaip gyveno vien heroinu, vogė, visą laiką atrodė, kad nusikratys šios priklausomybės, tačiau klimpo vis giliau ir giliau. Už vagystes sėdo į koloniją.
Mirties pojūtis tik sustiprino norą gyventi
Iki šio pavartojimo Artūras daugiau kaip pusę metų nieko nevartojo. Net alkoholio. Nes sako, kad nuo jo tampantis agresyvus ir pridarantis sau ir kitiems daug bėdų.
Išsiskiriantis iš kitų čia besilankančių jau vien apranga vyriškis užsiiminėjo kultūrizmu ir žaidė futbolą.
Kalbantis jis niekaip negalėjo suprasti, kaip tiek laiko tikėjęs, kad viskas jau praeityje, jis paslydo visiškai netikėtoje vietoje. Prisipažino, kad po reabilitacijos iki šiol lankosi anoniminių narkomanų susiėjimuose ir tas jam padeda.
Lipdamas iš automobilio vyras vis dar bandė suvokti, kas ką tik nutiko. Sakė, kad likusius kilometrus iki namų eis pėstute, apmąstys ir nuspręs, ar sakyti žmonai, kas nutiko, ar pameluoti, kad jį apiplėšė. Tačiau net neabejojo, kad į taborą nebegrįš niekada gyvenime, o šis įvykis jam bus dar didesnis motyvas stengtis išlįsti iš jau, regis, pamiršto narkotikų liūno.
