Europos bendrovės „Ergo Insurance” Lietuvoje Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius teigia, jog daugiausiai pranešimų apie turto draudimo žalas sulaukiama iš Kauno, Kaišiadorių bei Jurbarko. „Nors gamtos stichijos savaitgalį šėlo protarpiais, gyventojams žalos sukelta nemažai. Vertinant nuostolių dydį, daugiausiai nuostolių sukėlė stiprus vėjas. Didesnė žala registruota Kauno rajone, kur stiprus vėjas nuplėšė stogą, preliminariai vertinama, jog nuostoliai gali siekti iki 20 tūkst. litų“, – teigia T. Nenartavičius.
„Šiuo metu Lietuvoje nusistovėję itin šilti orai yra palankūs perkūnijoms: smarkūs žaibavimai visoje Lietuvoje fiksuoti ir šį savaitgalį. Šiemet savo turtą apsidraudusiems gyventojams jau atlyginome žalų už daugiau nei 135 tūkst. litų. Jeigu vasara bus karšta ir audringa, didelė tikimybė, kad iki metų pabaigos vien dėl šios priežasties išmokėtų žalų skaičius priartės prie milijono litų“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Pagal savaitgalio įvykius draudikai skaičiuoja, kad, preliminariais duomenimis, vidutinė žala turtui – iki 1000 litų. Kelios žalos sieks daugiau nei po 3000 litų, šiais atvejais nukentėjo namų stogai. Itin didelių žalų draudėjai kol kas nefiksavo.
Pasak „Ergo Insurance“ draudimo eksperto T.Nenartavičiaus, šiuo metu registruojamų pranešimų vidutinė žala sudaro 3,8 tūkst. litų. „Nemažai gauta pranešimų apie žaibų įtrenkimų žalas. Po perkūnijų draudimo bendrovė pranešimų daugiausiai gauna dėl sugadintos vartų automatikos, signalizacijos ir apsaugos sistemos, buitinės ir elektroninės technikos“, – pasakoja T. Nenartavičius.
Iki šio audringo savaitgalio vien „Lietuvos draudimas“ šiemet jau yra atlyginęs beveik 150 žalų, kurias sukėlė perkūnijos ir audringų orų sukelti elektros įtampų svyravimai ar žaibo įtrenkimai. Bendrovės ekspertai pastebi, kad daugiausia nuostolių žaibai padaro gegužę ir rugpjūtį – mėnesiais, per kuriuos tradiciškai praūžia stipriausios metų audros.
Pernai „Lietuvos draudimas“ registravo daugiau nei 800 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 750 tūkst. nuostolių. Bendrovės skaičiavimais, kasmet dėl perkūnijų klientų patiriama žala auga: jeigu 2008 m. vidutinė žala buvo 780 litų, tai 2013 m. vidutinis nuostolis perkopė tūkstantį litų ir siekia 1050 litų. Nuostoliai auga ir dėl dažniau besikartojančių perkūnijų, ir dėl to, kad gyventojai turi daugiau ir brangesnės technikos namuose, nei prieš 5-6 metus.
Vertinant pastarųjų 5-erių metų statistiką, nuosekliai auga ir žalų dėl viršįtampių bei žaibų skaičius, ir nuostoliai: palyginus su 2008 metais tokių įvykių padaugėjo net 4 kartus, nuostolių suma išaugo beveik 5 kartus.
„Žaibavimo nuostoliai auga ir dėl to, kad žmonės įsigyja ir buityje naudoja vis daugiau ir vis sudėtingesnės elektroninės įrangos, prietaisų, kurie yra itin jautrūs žaibavimo sukeltiems viršįtampiams. Todėl gyventojams vertėtų pagalvoti ir apie draudimo apsaugą nuo gamtos stichijų, tokių kaip smarkios perkūnijos“, – sako žalų ekspertas A. Juodeikis.
Nukenčia elektros prietaisai
Anot A. Juodeikio, žaibai ir elektros įtampų svyravimai bei viršįtampiai dažniausiai sugadina gyventojų elektroninę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir orkaitės, perdega automatinių vartų sistemos, garažų automatika. Pasitaiko atvejų, kai nukenčia ir šildymo katilai, vandens valymo įranga, sugenda apsaugos signalizacija ir panašiai.
„Įvertinę šias grėsmes gyventojai dažniau renkasi būsto draudimą. Pernai po liepos ir rugpjūčio audrų atliktos reprezentatyvios sociologinės apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų labiau sunerimo dėl savo turto saugumo ir pavojaus sveikatai bei gyvybei. 16% gyventojų po audrų susimąstė, kad reikėtų apsidrausti, 7% – jau kreipėsi į draudikus ir įsigijo būsto arba automobilio kasko draudimą, dar keli procentai – paprašė draudimo bendrovės pasiūlyti draudimą ir svarsto apsidrausti“, – sakė A. Juodeikis.
Beje, nepaisant vis ekstremalėjančio klimato ir kitų pavojų, Lietuvoje tebėra apdrausta vidutiniškai trečdalis namų ūkių, todėl, prasiautus audrai, realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o mažiausiai du trečdaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatinėti savo lėšomis.
Žaibuojant svarbiausia – atjungti elektros prietaisus
Prasidėjus perkūnijai ekspertai pataria gyventojams atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. „Taip pat patariama uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra“, – patarė A. Juodeikis.
Gamtoje yra natūralių apsaugos zonų – jeigu greta yra aukštesnių pastatų ar medžių, elektros oro linija, yra didesnė tikimybė, kad žaibas trenks ne į namą, tačiau praktikoje yra buvę visokių atvejų. Todėl namų savininkams taip pat patariama įsirengti žaibosaugos sistemą – ji paprastai turi apie 96 proc. patikimumą apsaugoti namą nuo žaibo.
Jeigu gyventojui kilo įtarimų, kad žaibas trenkė į namą, derėtų apžiūrėti vietą, kur galėjo trenkti, elektros skydinę, ir, pastebėjus pavojų, pranešti pagalbos tarnyboms.
Nuo žaibų žalos apsisaugoti norintys gyventojai į draudimo sutartis turėtų įtraukti ugnies ir viršįtampių rizikas. Jeigu žaibas tiesiogiai trenkia į turtą ir jis užsidega – draudimas žalą atlygins, vadovaudamasis apdrausta ugnies rizika. Tuo tarpu, jeigu žaibas trenkia į antenas, elektros laidus ir pan., o dėl šios priežasties kyla viršįtampis ir perdega elektros prietaisai, tuomet nuostoliai padengiami pagal apdraustą viršįtampių riziką.
Atsižvelgiant į tai, jog perkūnijų neišvengiamai sulauksime ir artimiausiu metu, gyventojams pateikiamos rekomendacijos, kaip elgtis jų metu. Žaibuojant rekomenduojama pasilikti namuose, taip pat saugi vieta – automobilis, tačiau reikėtų įtraukti anteną. Bet kuris elektros prietaisas gali pritraukti žaibo išlydį, tad juos būtina išjungti. Perkūnijos metu negalima liesti metalinių pastato konstrukcijų, vamzdžių, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Griaudžiant perkūnijai būtina įsitikinti, kad patalpose nėra skersvėjo – būtent jis gali pritraukti kamuolinį žaibą. Pamatę kamuolinį žaibą, elkitės ramiai, nejudėkite ir prie jo nesiartinkite. Jis išsilaiko apie 1-2 minutes.
T. Nenartavičius teigia, kad dėl žaibo įtrenkimo pastatas neužsidega, jeigu jame yra tinkamai įrengtas žaibolaidis. Tiesa, įsirengtas žaibolaidis neapsaugo namų turto, tad net ir jį įsirengus, žaibuojant vis tiek rekomenduojama išjungti visus elektros prietaisus.
