Naujakurius traukia Priekulė ir jos apylinkės, kur patogus susisiekimas, netoli marios, miestelyje veikia kavinės, viešbutis, kirpykla, kelios maisto prekių parduotuvės, o žemė pigesnė nei šalia Klaipėdos.
Taikosi prie turistų
„Tačiau kamuoja kita problema – visoje Klaipėdos rajono savivaldybėje būtent Priekulėje yra didžiausias nedarbo lygis. Emigracija mus irgi skaudžiai palietė. Štai ir seniūnijoje dirbančių kolegių vyrai uždarbiauja užsienyje“, – rankomis skėstelėjo Priekulės seniūnas Valerijus Velkas. Dalis gyventojų kasdien važiuoja į Klaipėdą, kai kurie ir vaikus veža į uostamiesčio mokyklas.
Pačioje Priekulėje daugiausiai darbo vietų sukurta žuvies apdorojimo, medienos, metalo apdirbimo cechuose, žemės ūkyje.
Šalia turėdami jėgos aitvarų entuziastų pamėgtą Svencelę ir Dreverną, priekuliškiai stengiasi plėtoti verslą turizmo srityje. Žvejai, kadaise plaukę į marias ar Vilhelmo kanalą traukti žuvies, dabar persiorientuoja ir savo laivelius pritaiko turistams. Priekulėje įsikūrė ir vaikų buriavimo mokykla „Suominis“.
Namus drebina sunkiasvoris transportas
Ankstyvą rytą Priekulėje gyvenimas verda. Skveruose ir gatvėse šluotomis mojuoja kiemsargiai. Vazonus į lauką neša gėlių salono pardavėja. Statybininkai prilipę prie rekonstruojamų bendruomenės namų.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr. /Priekulės seniūnas Valerijus Velkas |
Pakvimpa bandelėmis iš garsiosios miestelio „Cukrainės“. Gatve pradarda arklio traukiamas vežimas. Rašytojos Ievos Simonaitytės laikus menantis vaizdas.
Netrukus centrine Priekulės gatve, kuri yra kelio Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas–Kaunas dalis, vienas po kito pradeda dundėti vilkikai. Jie sunkiai manevruoja šalia skvero, kuriame stovi paminklas garsiajai Priekulės gyventojai – I.Simonaitytei.
Sunkiasvoris transportas – didžiausias priekuliškių galvos skausmas. „Šimtamečiai mūriniai namai stovi prie pat gatvės. Baisu, kad vieną dieną jie gali neatlaikyti sunkvežimių jau daug metų keliamos vibracijos“, – nuogąstavo seniūnas. Šiuo metu jau įsisiūbavo Priekulės aplinkkelio statyba. Darbus planuojama baigti 2014 metų gegužę.
Išliko vokiški užrašai
„Kai važiuosi pro Priekulę – būtinai pažiūrėk į senųjų mūrinių pastatų balkonus“, – kadaise patarė draugė. Kalvių išdekoruoti balkonai Vakarų Lietuvos miesteliui suteikia didybės – kultūros paveldu besididžiuojanti Priekulė išsiskiria iš kitų regiono miestelių, kur dominuoja medinė architektūra.
Beveik du tūkstančius gyventojų turinčioje Priekulėje – net keli pastatai įrašyti į kultūros paveldo vertybių registrą. Likę vokiški užrašai primena, kad kadaise čia gyveno dažytojas, veikė viešbutis. Autentiškumas išsaugotas ir kiemuose – jie vis dar grįsti akmenimis, išlikę sandėliukai.
O priekuliškiai vis gražina miestelį. Šiuo metu rekonstruojami Priekulės bendruomenės, evangelikų liuteronų bendruomenės namai. Dar šiais metais ketinama sutvarkyti ir istorinę miestelio centrinę aikštę, paversti ją patrauklia erdve.
Pasididžiavimas – I.Simonaitytė
Miestelyje šiuo metu veikia trys muziejai. Priekuliškiai labiausiai didžiuojasi I.Simonaitytės memorialiniu muziejumi. Jis įkurtas name, kuriame „Aukštujų Šimonių likimo“, „Viliaus Karaliaus“ ir kitų garsių romanų autorė leisdavo vasaras. Rašytojos vardu pavadinta ir Priekulės gimnazija.
Kai prieš kelerius metus I.Simonaitytės kūrinių nebeliko mokyklų privalomosiose mokymosi programose, išgyveno visi priekuliškiai. Dėl to net siuntė raštą į Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Ši žinia Priekulės gyventojams buvo labai nemaloni. Mažosios Lietuvos metraštininkė mūsų – priekuliškių – labai mylima“, – kalbėjo seniūnas.
