Savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso žodžiais, taip nutiko dėl to, kad šie namai niekada neturėjo įvadinių šilumos skaitiklių. Tiesiant šilumos trasas buvo įrengiamas vienas šilumos punktas keliems pastatams. Tokiu būdu šiluma, karštas vanduo buvo tiekiami į šalia esančius pastatus ir tada išskirstomi.
„Vilniaus energija“ nebeinvestuos
Programą, kurios metu modernizuota daugiau nei 1 tūkst. daugiabučių namų šilumos punktų, sostinės savivaldybė ir „Vilniaus energija“ vykdė nuo 2006 m. Tačiau nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojus Šilumos įstatymo pataisoms, „Vilniaus energija“ atsisakė programą tęsti. Esą įstatymas draudžia šilumos tiekėjui kištis į namo vidaus šildymo sistemų darbą.
„Kilo klausimas, kaip pabaigti atnaujinimą ir kas turėtų į tai investuoti. Žiūrint įstatymiškai, tai bendra gyventojų nuosavybė ir turėtų būti modernizuojama gyventojų lėšomis“, – aiškino K. Karosas.
Modernizuoti šilumos punktą kainuoja brangiai. Skaičiuojama, kad likusiems 150 namų dar prireiks apie 4 mln. Lt investicijų, kiekvienam namui – po 30–40 tūkst. Lt.
Įtaria vilkinimą
Tarp tų 150-ies „nelaimėlių“ atsidūrė kelių Užupio gatvės namų gyventojai. Jie turi bendrą šilumos punktą. Anot Užupio g. 2, 4, 6, 8 daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininko Vytauto Ankudavičiaus, kol kas jie nesulaukė jokių siūlymų, ką daryti. „Šiandien situacija yra tokia: šilumos tiekėjai šilumos punktų neįrengė, gyventojams tai pernelyg didelė našta. Kai baigsis šilumos sezonas, pradėsime galvoti, ką daryti toliau“, – pasakojo V. Ankudavičius.
Jis įsitikinęs, kad, išsinuomodama Vilniaus šilumos ūkį, „Dalkia“ įsipareigojo renovuoti šilumos mazgus. Tačiau nerenovuoti liko tie, kurie, komerciniu požiūriu, šilumos tiekėjams pasirodė neįdomūs.
„Mūsų namuose yra 67 patalpų bendraturčiai, reikės statyti penkis šilumos mazgus. Palyginkime: Žirmūnuose ar Karoliniškėse pastačius vieną šilumos mazgą, juo naudosis apie 150–250 butų. Tad nesunku suskaičiuoti, kur labiau apsimoka ši modernizacija“, – ironizavo V. Ankudavičius.
Vyras tikino, kad namo gyventojai yra pateikę visus reikalingus dokumentus, numatytos ir vietos, kur šilumos punktai atsiras, tačiau kelerius metus procesas buvo vilkinamas, o priėmus naująjį Šilumos įstatymą iš viso nutrūko.
Bėdos nemato
K. Karosas pripažino, kad daugiausia namų, kuriuose iki šiol nemodernizuoti šilumos punktai, liko Senamiestyje. Tačiau tai esą lėmė objektyvios priežastys: tiesiant šioje miesto dalyje naujas trasas, tenka kviestis archeologus, kurie prižiūri kasinėjimus, po kelis mėnesius laukti Kultūros paveldo departamento leidimų.
Vis dėlto tai, kad daliai daugiabučių šilumos punktus modernizavo „Vilniaus energija“, o kitiems gali tekti tvarkytis patiems, K. Karosui neatrodo labai didelė bėda. Esą pasikeitus teisinei bazei, pasikeitė ir situacija. Tačiau Vyriausybė svarsto, kad gyventojams gali tekti išpirkti ir jau modernizuotus šilumos punktus.
Tad vieni vilniečiai paprasčiausiai pirma investuos, o tada turės modernų punktą. Kitiems teks sumokėti už tai, kuo jie jau kurį laiką naudojosi.
Šis straipsnis buvo spausdintas savaitraštyje „15min“, visą savaitraštį rasite čia.
