Apie prezidento Gitano Nausėdos siekį bent trumpam prieš šventes tapti savanoriu trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė jo vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
„Prezidentas rytoj planuoja kalbėtis telefonu su vienišais žmonėmis, bet papildomai taip pat planuoja įsitraukti į šių keturių nevyriausybinių organizacijų veiklą ir atlikti darbus, kurių labiausia reikia šiuo šventiniu laikotarpiu. Kas konkrečiai bus atliekama, bus patikslinta“, – tikino jis.
Vengia darbo nuotoliniu būdu
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos „Carito“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė. Organizacija, anot jos, turėjo prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų, kurios susiklostė plintant COVID-19.
„Pandemijos metas yra grėsmingas, kuris mus visus baugina, kviečia kiek įmanoma izoliuotis, laikytis fizinių atstumų, bet tai nereiškia, kad mes turime skatinti socialinę atskirtį, artumą. Turime pertvarkyti savo veiklą ir užtikrinti, kad paslaugos žmones pasiektų“, – kalbėjo D.Bukeikaitė ir pažymėjo, jog organizacija stengėsi kiek įmanoma dirbti su žmonėmis tiesiogiai, o ne nuotoliniu būdu.
Lygindama pirmojo ir antrojo karantino pasekmes, D.Bukeikaitė pastebėjo, jog gyventojai ėmė stokoti maisto.
„Pagrindinis poreikis, kurį mūsų organizacija pajautė antros pandemijos bangos metu, yra maisto trūkumas. Palyginę pandemijos bangas, pastebime, kad tris kartus padaugėjo žmonių, ateinančių į mūsų maisto dalinimo vietas ir į vargstančių valgyklas“, – pasakojo „Carito“ atstovė.
Ji pateikė keletą tai įrodančių pavyzdžių: Telšiuose norinčiųjų gauti šilto maisto skaičius išaugo 40-čia, Vilniuje – daugiau kaip 200 žmonių.
Sunkumai benamiams, senjorams
Taip, pasak D.Bukeikaitės, nutiko, nes gyventojai per pandemiją neteko dalies pajamų, o turimas lėšas paskyrė kitiems poreikiams.
„Pasikeitė žmonių finansinė situacija. Dalis žmonių buvo priversti išeiti į prastovas, darbo rinka truputį traukiasi, yra atleidimų, tai reiškia, kad žmonių pajamos sumažėjo – skaičiuojama, kad apie 30 proc. žmonių pajamos krito pandemijos metu. Žmonės lėšas skiria kitiems savo šeimos einamiesiems poreikiams – komunalinių paslaugų, mokesčių, nuomos, sveikatos, vaistų apmokėjimas, maistui lieka mažai, tarkim savaitei šeimai lieka keliolika eurų“, – dėstė „Carito“ generalinė sekretorė.
Ji teigė, kad per COVID-19 pandemiją benamiams tapo sunkiau susirasti vietų, kur prisiglausti, išaugo pagalbos poreikis šeimoms, stokojančioms įgūdžių, bei vyresnio amžiaus žmonėms, negalintiems savimi pasirūpinti.
„Carito“ generalinė sekretorė neabejojo, jog karantinas ir COVID-19 neigiamai atsilieps žmonių psichinei sveikatai.
„Tai bus viena iš sričių, kur reikės galvoti apie papildomas priemones, siekiant padėti atstatyti emocinę sveikatą“, – teigė D.Bukeikaitė.
Tiesa, ji pasakojo susidariusi įspūdį, kad žmonės, bėgant laikui, susigyveno su COVID-19 ir aktyviau įsitraukia į savanoriškas veiklas.
Žinoma, savanorių trūksta.
„Akivaizdu, kad antrosios pandemijos bangos metu žmonės drąsiau atsiliepia savanoriškai veiklai. Žinoma, savanorių trūksta, mes tą nuolat sakom. Pagalbos rankų nuolat reikia“, – tvirtino D.Bukeikaitė.
Savanorių reikia Panevėžyje, Alytuje, Kaune
Norinčiųjų padėti taip pat ieško ir Raudonojo Kryžiaus draugija, kuri savanorių komandas renka ligoninėms, socialinės globos namams.
Visoje Lietuvoje, draugijos duomenimis, į pagalbos šauksmą atsiliepė per 1,2 tūkst. savanorių.
„Lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie taip greitai atsiliepė į pagalbos šauksmą. Per keturias dienas mes turim užsiregistravusių 1200 savanorių, kurie yra pasiruošę skirti savo laiką ir per Kūčias, ir per Kalėdas. Pavyzdžiui, Santaros ligoninėje yra grafikas, kur mūsų rankų reikia iki 2 val. nakties, – tai ir naktimis.
Aš tikrai sužavėta Lietuvos žmonių pilietiškumu ir pagalbos pasiūlymu, kai to labiausiai reikia“, – per spaudos konferenciją kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė.
Jeigu neįvyks nieko neplanuoto, Vilniuje savanorių kuriam laikui užteks, dabar jų ieškoma kituose miestuose – Panevėžyje, Alytuje, Kaune.
Lenkiu galvą prieš tuos žmones, kurie taip greitai atsiliepė į pagalbos šauksmą.
„Serga personalas. Tikrai pagalbos reikia, – tikino K.Meidė. – Savanorių ten reikia mažiau. Jau šiandien organizuojamas pirmąsias talkas. Negaliu pasakyti, kad situacija katastrofiška, bet kviečiu registruotis, nes situacija gali pasikeisti per dieną.“
Gyvo kontakto stoka
Paprašyta papasakoti, kaip, jos akimis, keičiasi žmonių poreikiai ištikus COVID-19 pandemijai, Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė teigė, kad žmonės išgyvena atskirtį. Tai esą ir yra sudėtingiausia.
„Manau, kad emocinė atskirtis šiandien pas mus skaudesnė tema. Ypač ta antra banga, karantinas, uždaryti žmonės izoliacijoje – vienišumo tikrai padaugėjo. Mes šiandien ypač saugom savo senelius – bendraujam nuotoliniu būdu arba pristatom maistą ir vaistus prie durų, kad tik išvengtume kontakto. Labai juntame, kad gyvo kontakto žmonės pasigenda. Šiandien tai bandom spręsti telefonu ir kitom priemonėm“, – dėstė K.Meidė.
Šventiniu laikotarpiu visoje Lietuvoje galios griežtos karantino sąlygos – namuose galės susitikti tik vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai, iki sausio 3 dienos ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių.
Spaudos konferencija: