Savanorystė „Jaunimo linijoje“ neapsaugojo nuo skausmo – nusižudyti bandė brolis

Apie galimybę tapti emocinę paramą telefonu teikiančios „Jaunimo linijos“ savanore Urtė (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) išgirdo pirmame psichologijos studijų kurse. Mergina iš karto suprato, kad tokia veikla jai labai artima.

„Matyt, toks mano būdas: visada norėjosi padėti žmonėms. Visada tikėjau, kad šiame pasaulyje esu tam, kad nuveikčiau ką nors naudingo“, – kalba Urtė.

Krizių virtinė

Mokymai „Jaunimo linijoje“ Urtę brandino kaip asmenybę. „Tai buvo žingsnis savęs pažinimo link. Esu įsitikinusi: kol nesugebi susitvarkyti su savimi, savo jausmais ir mintimis, tol negali pažinti ir kito žmogaus“, – patirtimi dalijasi savanorė.

Vienu momentu jo gyvenime įvyko didelių lūžių ir krizių: išsiskyrimas su drauge, liga ir dėl jos žlugusios viltys tapti valstybės saugumo sistemos dalimi.  Po viso to jis labai pasikeitė.

Teorinės žinios ir praktika prie ragelio išmokė ją identifikuoti skambinančiųjų jausmus ir tinkamai į juos reaguoti. Nenuostabu, kad sukaupus tokią patirtį pro Urtės akis neprasprūdo ir vieno artimiausių žmonių – jaunesniojo brolio – emocinės būklės svyravimai.  

„Mes visada turėjome ir tebeturime labai artimą, glaudų ryšį. Pakankamai daug ir atvirai bendravome, tačiau vienu momentu jo gyvenime įvyko didelių lūžių ir krizių: išsiskyrimas su drauge, liga ir dėl jos žlugusios viltys tapti valstybės saugumo sistemos dalimi.  Po viso to jis labai pasikeitė: užsisklendė savyje, beveik nekalbėjo, jo žinutės tapo labai lakoniškos ir neinformatyvios, žinau, kad dažnai slapta verkdavo“, – pasakoja Urtė.

Vis primindavo: tu man rūpi

Stebint brolio dvasinę būklę merginai darėsi neramu. „Mus skyrė atstumas, tačiau stengiausi palaikyti ryšį, kalbinau jį, tačiau nespaudžiau – palikdavau erdvės ir įkyriai į akis nelįsdavau. Tiesiog pabrėždavau, kad jam visada rasiu laiko, kad jis gali man skambinti ir rašyti bet kada. Švelniai primindavau, kad esu jo sesuo, ir jis man labai rūpi. Kad nepaisant visko, kas nutiko, vis tiek yra žmonių, kurie jį tiesiog myli“, – prisimena Urtė.

123rf.com nuotr./Mokykloje patiriamos patyčios žlugdo pasitikėjimą savimi.

Tačiau vieną dieną ji sulaukė lemtingo skambučio. Balsas kitame ragelio gale pranešė, kad brolis vežamas į ligoninę – jis bandė nusižudyti.

„Artimieji ragino mane bandyti su juo pasikalbėti. Tačiau užteko ir to, kad kiti jį tiesiog tardė, nenorėjau to daryti ir aš. Žinojau, kad jam dabar ir taip pakankamai sunku, todėl tą dieną tiesiog palikau jį ramybėje – nei rašiau, nei skambinau“, – kalba Urtė.

„Būčiau ta, kuri nemoka klausytis“

Dienos bėgo. Urtė vis pasiteiraudavo brolio, kaip jam sekasi, kokia jo sveikata, mat mėginant nusižudyti jis patyrė traumų.

Be patirties „Jaunimo linijoje“ būčiau elgusis kaip visi – pasimetusi ir nesiliovusi kamantinėti. Būčiau buvusi viena iš tų, kurie tiesiog nemoka klausytis.

„Tačiau galiausiai paskambinau ir tiesiai šviesiai paklausiau: ar man toliau laukti, kol pats pasakysi, kad bandei nusižudyti? Ar ketinai man tai papasakoti?“ – prisimena mergina.

„Juk tu ir taip žinai“, – tąkart trumpai atitarė vaikinas.

Nepaisant savo vidinės dramos, Urtė jį palaikė ir kaskart akcentavo: tu gali su manim kalbėtis: „Kantriai laukiau, kad ir kaip man buvo neramu ir ėjau iš proto. Be patirties „Jaunimo linijoje“ būčiau elgusis kaip visi – pasimetusi ir nesiliovusi kamantinėti. To nedariau, nes žinojau, kad skaudžiausia, kai žmogus nenori kalbėti, o aplinkiniai jį tardo ir netgi kaltina, patys atsakinėja į savo užduotus klausimus. Būčiau buvusi viena iš tų, kurie tiesiog nemoka klausytis.“

Išnaudoja Dievo suteiktą progą

Urtės atsargumas ir kantrybė davė vaisių – pamažu brolis ėmė atsiverti. Kodėl jis to nedarė anksčiau, juolab kad žinojo, jog sesuo turi žinių ir patirties, teikiant emocinę paramą?

„Aš jam visų pirma esu sesuo. Jis norėjo mane apsaugoti nuo savo skausmo: kam dalytis bėdomis ir apkrauti kitus, jei jie turi ir savų rūpesčių“, – aiškina Urtė.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Skambinti į „Jaunimo liniją“ brolis irgi nematė prasmės. Atrodė, kad jo situacijoje niekas nebegali padėti. Šiandien jis galbūt rinktųsi visai kitą kelią.

„Vieni savižudžiai po bandymo žudytis iš karto džiaugiasi gavę antrą progą gyventi, o kitiems reikia laiko tai įvertinti. Mano brolis iš pradžių buvo labai piktas ir nusivylęs, kad jam nepavyko. Tačiau dabar jis turi tikslų ir deda pastangas jiems pasiekti. Sako, aš sau antro šanso nedaviau, bet man jį suteikė Dievas“, – kalba Urtė.

Mano brolis iš pradžių buvo labai piktas ir nusivylęs, kad jam nepavyko. Tačiau dabar jis turi tikslų ir deda pastangas jiems pasiekti.

Brolis sako apie savižudybę negalvojantis, tokių minčių jam nebekyla: „O kaip bus ateityje, niekas negali numatyti. Tačiau esu tikra, kad jis žinos, kur gali kreiptis, kai bus sunku.“

Mygtuko išjungti savo jausmus nėra

Apie skaudžią savo šeimos patirtį Urtė kalba ramiai. Tačiau neslepia, kad tai ir jai buvo labai sudėtingas laikotarpis.

„Nepaisant to, kad esu „Jaunimo linijos“ savanorė, neturiu mygtuko, išjungiančio jausmus – juk tai mano brolis! Buvau sukrėsta, kaltinau save, kad, nors ir pastebėjau, kad jam sunku, ir bandžiau suteikti reikiamą paramą, nesugebėjau situacijos suvaldyti taip, kad jis nebandytų žudytis“, – atsiveria Urtė.

Anuomet joje virė daugybė įvairiausių jausmų: „Išeiti iš šios krizės man padėjo būtent „Jaunimo linijos“ savanoriai: jie suteikė galimybę išsikalbėti, išlieti, kas skaudžiausia, išklausė, suprato ir labai palaikė.“

Skaičiai

* Kasmet Lietuvoje nusižudo 1000 labai įvairaus išsilavinimo, finansinės padėties, skirtingo amžiaus žmonių.

* Savižudybė – dažniausia 14–29 metų jaunuolių mirties priežastis Lietuvoje, smarkiai lenkianti net eismo įvykius. 2013 m. nusižudė 181 15–29 metų žmogus. Tai – 29 proc. visų jaunų žmonių mirčių. Dauguma nusižudžiusių jaunų žmonių – vaikinai.

* Lietuva Europos savižudybių rodiklį viršija 3 kartus. Tačiau tarpukario metu – Lietuva turėjo mažiausią Europoje rodiklį.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

15min.lt portalas parengė šį straipsnį bendradarbiaudamas kartu su „Jaunimo linija“. Tai nacionalinės savižudybių prevencijos kampanijos „Sumažink tylą“ dalis.

Į „Jaunimo liniją“ kasdien bandoma prisiskambinti daugiau nei 2000 kartų. Deja, bet šiuo metu „Jaunimo linija“ gali atsiliepti tik į 1 iš 7 skambučių. Kviečiame prisidėti – savanoriauti, paaukoti, sužinoti daugiau apie pagalbą sau ar artimiesiems.

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija