I.Šlepikienė įsitikinusi, jog savanorystė yra daug naudos atnešantis ir sveikintinas reiškinys.
„Savanoriaudamas žmogus gali įgyti naujų įgūdžių, įgyti pradinę darbo patirtį, o taip pat praplėsti akiratį bei užmegzti naujų pažinčių. Tai – pagalba jaunam žmogui, ieškančiam savo kelio ir sau tinkančios profesijos“, – tvirtino I.Šlepikienė.
Apie savanorystę sužinojo ieškodamas darbo
Tai, kad savanorystės Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijoje metu įgijo aibę įgūdžių, paliudijo ir šią vietą pagal „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą pasirinkęs visaginietis Dmitrij Kaliničenko. Jaunuolis teigia, kad savanoryste kultūrinio rezervato direkcijoje jis susidomėjo perskaitęs jos veiklų aprašymą.
Jaunuolis teigia, kad savanoryste kultūrinio rezervato direkcijoje jis susidomėjo perskaitęs jos veiklų aprašymą.
„Po universiteto baigimo daugiau negu metus buvau bedarbis. Organizacija siūlė įgyti administravimo patirties, taip pat mėgstu gamtą, o savanoriaudamas galėjau derinti buvimą gamtoje ir biure“, – sakė D.Kaliničenko, kuris apie „Jaunimo savanoriškos tarnybos“ projektą sužinojo darbo biržoje.
„Buvo veiklų ir kultūrinio rezervato teritorijoje – dažnai su kolega inspektoriumi išeidavau apžiūrėti teritorijos, buvo ir aplinkos tvarkymo darbų. Dar aprašyme patiko tai, kad bus organizuojamos ekskursijos ir egzistuos galimybė sužinoti apie šalies ir Vilniaus miesto istoriją“, – pasirinkimo atlikti savanorystę Vilniaus širdyje esančioje vietoje priežastis dėstė jaunuolis.
Paklaustas, kokių naujų įgūdžių įgijo savanorystės metu, D.Kaliničenko teigė, kad jų buvo ne vienas ir ne du.
