Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) paskelbti savo sprendimą dėl leidimo ilgai delsė. Apsisprendė tik vakar ryte – paskutinę dieną, kai tai buvo galima padaryti.
Jausdamas vietinių gyventojų ir juos palaikančių politikų spaudimą, VRAAD taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą išdavė su papildomomis sąlygomis: į sąvartyną turės patekti mažiau atliekų, būtina vykdyti sąvartyno poveikio monitoringą ir spręsti dėl papildomų kompensacijų gyventojams.
Keturi planai
Sumažinti atliekų kiekį, kuris patenka į sąvartyną, galimybių esą yra. Anot Vilniaus vicemero Jono Pinskaus, ketinama įgyvendinti net keturis planus, kaip tai padaryti. Gyventojams, turintiems individualius namus, žadama išdalinti kompostavimo dėžes, individualiose valdose – pastatyti antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerius.
„Taip pat mes prašome, kad būtų padidintas sąvartyno „vartų“ mokestis ir vežti atliekas į sąvartyną nebūtų pigiausias jų šalinimo būdas. Norime, kad ekonomiškai vežėjams geriau apsimokėtų rūšiuoti atliekas savo bendrovėse, o ne vežti tiesiai į sąvartyną“, – aiškino vicemeras.
Dar vienas būdas sumažinti besikaupiančių atliekų kiekį – pastatyti Kazokiškių sąvartyne rūšiavimo liniją, kad dalis išrūšiuotų atliekų iškeliautų atgal į perdirbimo įmones. Šiuo metu sąvartyne panaši linija veikia, tačiau ji per maža.
„Kol pastatysime rūšiavimo fabriką, gal būtų galima rimčiau rūšiuoti antrines žaliavas pačiose Kazokiškėse. O jeigu 2013 m. pabaigoje pastatysime rimtą rūšiavimo fabriką, tada į Kazokiškes vešime tik smėlį, pelenus ir žvyrą“, – žadėjo J.Pinskus.
Pažadais gyventojams nesišvaisto
Kad pavyks įgyvendinti dar vieną sąlygą – gyventojams suteikti papildomų kompensacijų – VAATC direktoriaus pavaduotojas gamybai Osvaldas Markevičius žadėti neskubėjo. Esą reikia išnagrinėti VRAAD sprendimą, pasitarti su valdyba ir bendrai nuspręsti.
„Kaip parašyta, taip ir vykdysime. Visų pirma reikia pasiimti ir pasižiūrėti, kokios tos sąlygos, išanalizuosime ir jeigu yra reikalavimas – reikės jį vykdyti“, – kalbėjo O.Markevičius.
Naujieji reikalavimai sąvartyno eksploatuotojams Kazokiškių bendruomenės nuomonės nepakeitė. Anot bendruomenės atstovo Stasio Virganavičiaus, jie jau kreipėsi į teismą prašydami laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi išduodant naująjį leidimą nebuvo įvykdytos teismo sprendimo sąlygos – poveikio aplinkai vertinimas, sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymas. Neatsižvelgta ir į bendruomenės pastabas.
Kompensacijos – tik blefas
Pažadus dėl papildomų kompensacijų S.Virganavičius pavadino blefu, mat kompensacijos buvo numatytos dar prieš pradedant sąvartyną eksploatuoti 2007 m., tačiau jomis praktiškai niekas nepasinaudojo. O suma gana įspūdinga – aplink sąvartyną esančių gyvenviečių bendruomenėms kasmet turi būti skiriama apie 400 tūkst. Lt.Vienintelis kompensavimo būdas, yra tas, kad iš aplinkinių kaimų du kartus per mėnesį nemokamai išvežamos šiukšlės, – aiškino S.Virganavičius.
„VAATC tas kompensacijas skirsto savo nuožiūra pagal šiuolaikines savo taisykles. Vienintelis kompensavimo būdas, kuris buvo taikomas per pastaruosius beveik ketverius metus, buvo tas, kad iš aplinkinių kaimų du kartus per mėnesį nemokamai išvežamos šiukšlės“, – aiškino S.Virganavičius.
Jo teigimu, VAATC iš šių lėšų skyrė pinigų Kazokiškėse vykdytam Vandentiekio ir vandenvalos projektui, kurį finansavo Europos Sąjunga. Savo dalį lėšų turėjo pridėti Elektrėnų savivaldybė, tačiau ekonominės krizės metu ji to padaryti neįstengė, tad Kazokiškių bendruomenė sutiko tam panaudoti kompensacijų pinigus.
Niekas nekreipia dėmesio
Šiokią tokią naudą, S.Virganavičiaus teigimu, pajusti turėjo Pilypiškių gyventojai, nors čia kompensacijoms skirti pinigai panaudoti tam, ką turėjo finansuoti pats VAATC. Per šį kaimą buvo tiesiamas aplinkkelis į sąvartyną, todėl, gyventojų manymu, kartu su keliu turėjo būti nutiesti ir šaligatviai, įrengtas gatvių apšvietimas. Tačiau tam panaudoti būtent kompensacijų pinigai.
„Mes raštu kreipėmės į Elektrėnų savivaldybę, kuri mūsų raštą persiuntė VAATC, su prašymu sudaryti komisiją ar darbo grupę iš VAATC, savivaldybės, bendruomenių atstovų, kad kartu galėtume spręsti dėl kompensacijų naudojimo. Bet tas mūsų raštas – kaip į vandenį. Norėtume dalyvauti, panaudoti lėšas konkrečioms priemonėms, tačiau negalime to daryti“, – skundėsi S.Virganavičius.
Teismo reikalavimai
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. spalio 18 d. patenkino Kazokiškių bendruomenės ir Gedimino Gruodžio skundą, panaikindamas VRAAD 2007 m. rugsėjo 10 d. išduotą TIPK leidimą dėl pasibaigusių Planuojamos ūkinės veikos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų galiojimo terminų. Šiuo sprendimu teismas atidėjo sprendimo vykdymą vieneriems metams. Kaip nurodoma teismo sprendime, vienas iš būdų spręsti Vilniaus apskrities savivaldybėse susidarančių atliekų šalinimo klausimą buvo naujo TIPK leidimo išdavimas teisės aktų nustatyta tvarka.
