„Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams. 700-ojo miesto jubiliejaus metais simbolinis septynetas leisis į šimtmečiais besiformavusios sostinės tapatybės paieškas ir pristatys mums Vilnių nauju rakursu. Tikiuosi, stipendijos mokslininkams suteiks laisvės Vilniaus istorijos tyrinėjimams, o mes išvysime dar keletą savo mylimo miesto atspalvių“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateiktas rekordinis paraiškų skaičius – 13. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų. Išaugo ne tik mokslininkams skiriama bendra tyrimų suma (2022-aisiais ji buvo 27 tūkst. eurų), bet ir beveik padvigubėjo stipendininkų skaičius (pernai finansuoti 4 tyrimų projektai).
8,3 tūkst. eurų stipendija skirta dr. Auksei Kaladžinskaitei-Jocienei, tirsiančiai istoriografijoje dar menkai žinomo XVIII a. pradžios Vilniaus architekto ir lipdytojo Jono Pensos (Giovanni Pensa) gyvenimą ir kūrybą.
Dr.Tomašo Božerocki Naujosios Vilnios istorijos tyrimui – monografijai apie Naujosios Vilnios istoriją - skirta 6,4 tūkst. eurų.
Dar 5,8 tūkst. eurų skirti dr. Dariaus Barono tyrimui „Gedimino laiškai. Lietuvos sostinės Vilniaus atodangos“.
Dr.Margaritai Moisejevai, tirsiančiai krikščionių ortodoksų (stačiatikių) giedojimo sąsajas su katalikų, evangelikų liuteronų ir unitų bažnytine muzika istoriniame ir šiandieniniame kontekste, skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija.
4,4 tūkst. eurų skirti doktorantei Vaidai Ragėnaitei ir jos tyrimui, skirtam Barboros Radvilaitės mito genezei.
3,6 tūkst. eurų skirti dr. Aelitos Ambrulevičiūtės Naujamiesčio ir pagrindinės XIX a. šio rajono arterijos – J.Basanavičiaus gatvės – tyrimui.
2 tūkst. eurų skirti dr. Jolitai Sarcevičienei, atliksiančiai tyrimą „Vaikas Vilniaus miesto bendruomenėje XVII-XVIII a.“
Stipendijas skiria nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija. Paraiškas stipendijai pagal 2023 m. tyrimų temas galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir (ar) tyrėjai bei mokslininkų ir (ar) tyrėjų organizacijos.
