Iki priimant naująją Teritorijų planavimo įstatymo redakciją statyti ketinantys statytojai dažniausiai patys ir turėdavo pasirūpinti detaliaisiai planais, tai ir užimdavo daug laiko, ir kainuodavo nemažai. Nuo 2014 metų sausio 1 dienos detaliųjų planų rengimas tapo savivaldybių atsakomybe, statytojui tereikia pasirengti statybų techninį planą.
Įstatymas yra, lėšų– ne
A.Blotnys visų pirma pabrėžė, kad šis įstatymas buvo rengiamas labiau orientuojantis į stambius investuotojus – jiems jis itin parankus, tačiau kol kas dažniausiai juo naudojasi mažų žemės sklypų savininkai. „Tokiu atveju savivaldybei tenka rengti tų vietų miesto periferinėje zonoje detaliuosius planus, nors jų vystymo artimiausiais metais net neplanavo. O tai reikalauja papildomų lėšų, kurių, aišku, savivaldybė neturi, jos biudžetas nėra toks didelis. Visa laimė, kad nemaža dalis Vilniaus miesto teritorijos jau yra „padengta“ detaliaisiais planais. Kaip sekasi kitoms savivaldybėms, nežinau“, – kalbėjo Miesto plėtros departamento direktorius.
A.Blotnys tikino, kad bandant problemą spręsti rengiant žemės valdos projektus, neretai susiduriama ir su žemės savininkais, kurie nenori, jog bent maža jų sklypo dalis būtų panaudota visuomenės ir jų pačių interesams – pavyzdžiui, gatvei ir inžinerinėms komunikacijoms nutiesti. Kvartaluose nutiesti gatves ir inžinerines komunikacijas galime tik dviem būdais. Pirma – nustatant servitutą, kas be žemės valdytojo valios yra sunku. Antra, išpirkti žemę visuomenės poreikiams, o ši procedūra yra ilga ir brangi, taigi vėl susiduriame su finansiniu klausimu.
Tokiu atveju savivaldybei tenka rengti tų vietų miesto periferinėje zonoje detaliuosius planus, nors jų vystymo artimiausiais metais net neplanavo.
Chaoso grėsmė?
Miesto plėtros departamento direktorius nuogąstavo ir dėl to, kad planuojant miestą periferinėse teritorijose ir dar nekompleksiškai, kyla chaotiško miesto vystymosi rizika: „Dabar mes privalome rengti detaliuosius planus ne ten, kur yra miesto vystymo prerogatyva, o praktiškai visur, kur gauname prašymus. Jeigu žmonės sugalvojo įsikurti ten, kur dar visiškai nėra nei transporto, nei inžinerinės infrastruktūros, be išsamesnio teritorijos suplanavimo neišsiversi. Reikia numatyti, kur bus gatvės, keliai, inžineriniai tinklai, mokyklos, darželiai ir t.t.“
Anot A.Blotnio, kartais operatyviai pavyksta išspręsti situaciją vietoje detaliųjų planų rengiant žemės valdos projektus, tačiau vis tiek anksčiau ar vėliau teks parengti detalųjį planą.
A.Blotnys pridūrė, kad savivaldybei su naujuoju uždaviniu susidoroti nėra labai lengva, tačiau stengiamasi viską atlikti kaip įmanoma gerai.
„Netenkinti gyventojo prašymo be svarių argumentų neturime teisės, o tokių argumentų, vykdant naująjį įstatymą, sunku rasti. Organizuodami teritorijų planavimą vienu metu daugelyje vietų, susiduriame su laiko ir darbo rankų stokos problemomis. Patys detaliųjų planų nerengiame, juos tik užsakome,– sakė Miesto plėtros departamento direktorius.
Jis taip pat priminė, kad dažniausiai tokiems dalykams yra skelbiami konkursai, o tai imlu laiko ir lėšų atžvilgiu. Vilnius kol kas konkursų neskelbia, nes šiuo darbu užsiima SĮ „Vilniaus planas“. A.Blotnys pridūrė, kad savivaldybei su naujuoju uždaviniu susidoroti nėra labai lengva, tačiau stengiamasi viską atlikti kaip įmanoma gerai.
Chaotiška ir nedarni miestų plėtra daro didžiulę žalą ne tik žmogui, bet ir aplink esančioms teritorijoms bei gamtai. Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad tik racionalus teritorijų planavimas užtikrina darnią ir sklandžią miesto plėtrą.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
