Antradienį perpiet spaudos konferencijoje į visuomenę su prašymu ateiti savanoriauti besikreipusi R.Lingienė vakarop sulaukė netikėtos žinios. Dalis savanorių laikinai atsisako bendradarbiauti Vilniaus oro uoste, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės išplatintu raštu.
Pasak administracijos vadovo Povilo Poderskio, savivaldybė savanorius įspėjo, kad jų sveikata galimai yra neužtikrinta.
„Vakar (pirmadienį, – red.) po Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos paaiškėjus, kad nėra taikomos jokios asmeninės apsaugos priemonės ir jos neapsaugo nuo užkrėtimo, mes (...) informavome savanorius, kad jų saugumas nėra galimai užtikrintas. Ir jie nusprendė atsitraukti“, – 15min teigė jis.
„Kaip dabar paaiškėjo, visa oro uosto patikra „ant to“ ir laikėsi. Tai yra iš tikrųjų apgailėtina. Tikimės, kad tai bus stimulas valstybės institucijoms imtis griežtesnių priemonių ir gyventojų apsaugos“, – pridūrė administracijos direktorius.
Anot P.Poderskio, savivaldybės žiniomis, oro uoste naudojamos priemonės neužtikrina savanorių sveikatos apsaugos. Paprašytas patikslinti, kaip, jo žiniomis, saugomi savanoriai, jis teigė negalintis to padaryti.
„Nesu specialistas ir tikrai negaliu to komentuoti“, – sakė P.Poderskis.
Galutinis sprendimas nėra priimtas
Pasak Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės, gavus savivaldybės raštą buvo nuspręsta laikinai sustabdyti savanorystę oro uoste.
„Mes šiandien (antradienį, – red.) gavom raštą, kuriame jie siūlo mūsų savanoriams daugiau Vilniaus oro uoste nebudėti dėl saugumo. Mes šiandien tame oro uoste nebudėsime, bet rytoj vyksta Vilniaus savivaldybės posėdis, kuriame žadame dalyvauti, kad truputėlį geriau suprastume, kas vyksta“, – sakė ji.
Aktyviai visuomenės sveikatos specialistams padedantys Maltos ordino savanoriai teigia, kad kreipimąsi taip pat gavo, tačiau dar antradienį nusprendė savanoriauti. O kaip bus toliau, dar nežino.
„Šiandien dar taip, toliau žiūrėsim“, – sakė „maltiečių“ Civilinės saugos koordinatorius Robertas Svidinskas.
Ką tik grįžę žmonės – neužkrečiami
Anot R.Lingienės, atsisakius savanoriams dirbti kartu, sustotų darbai, mat visuomenės sveikatos specialistų gretos yra mažos. Kartu ji teigia, kad rizikos užsikrėsti savanoriaujant beveik nėra.
NVSC atstovės teigimu, savanoriai aprūpinami visomis reikiamomis priemonėmis, be to, atvykstantys iš Italijos yra laikomi kaip turintys mažą riziką susirgti.
„Tai yra klišės, panika ir panikos kurstymas, visiškai nepagrįstos. Tie žmonės, jeigu ir būtų užsikrėtę, jie yra pavojingi, užkratą gali perduoti paskutinėmis inkubacinio periodo dienomis, kas, manoma, yra keturiolika ar netgi daugiau dienų. Dabar grįžta po savaitės slidinėjimo ar savaitgalio pabuvimo, tai yra visiškai neįmanomas atvejis, kad jie būtų užkrečiantys.
Kitas dalykas – suteikiame pačias efektyviausias priemones. Duodame respiratorius, kurie sulaiko 90 proc. virusų, taip pat pirštines, chalatus. Su tokiomis priemonėmis galima dirbti su įtariamuoju sergančiu, medikai taip dirba. Mes gi dirbame su sveikais žmonėmis. Bet įstaiga yra atsakinga ir rūpinasi visu šiuo dalyku, kad žmonės nesijaustų nesaugūs“, – 15min sakė R.Lingienė.
Ji taip pat pridėjo, kad į Lietuvą grįžtantys žmonės yra laikomi mažos rizikos, nes neturėjo tiesioginio kontakto su užsikrėtusiuoju. O jeigu kontaktas būtų įvykęs – esą žmogus tuomet būtų karantinuotas Italijoje arba Lietuvoje.
„Apie juos jau būtų buvę išsiaiškinta ir jie būtų sustabdyti ir karantinuoti Italijoje, arba per greito reagavimo sistemą informacija mums būtų perduoda Lietuvoje. Jie būtų priverstinai karantinuoti“, – sakė R.Lingienė.