2015 12 05

Savivaldybės sutrikusios – neaišku kaip ir kur reikės priimti pabėgėlius

Šalies savivaldybės žada kreiptis į Vyriausybę prašydamos pateikti konkrečius atsakymus, kaip ir į kurias savivaldybes bus vykdomas pabėgėlių perkėlimas, tai pat kritikuoja sprendimą mažinti pabėgėliams skiriamas išmokas.
Migrantai Slovėnijoje
Migrantai Slovėnijoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitienės, kreiptis į Vyriausybę praėjusią savaitę nusprendė asociacijos valdyba.

„Merai išreiškė poziciją, kad informacijos yra mažokai. Valdybos sprendimas toks, kad būtų parengtas aiškus planas ir kad būtų išsiaiškinta, kurios savivaldybės turi galimybę geriausiai priimti pabėgėlius ir kad būtų numatytas konkretus ir aiškus finansavimas. Čia yra mūsų pozicija ir tą nutarimą teiksime premjerui ir Vyriausybei“, – BNS sakė Roma Žakaitienė.

Anot jos, savivaldybių vadovai kelia reikalavimą, jog Vyriausybė aiškiai informuotų ir apie integracijos metu teikiamų paslaugų finansavimo mechanizmą – esą, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, galėtų gauti lėšų sudarę sutartis su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pagal jos vykdomas programas, kaip yra šiuo metu kai kuriose savivaldybėse.

R.Žakaitienė taip pat kritikuoja SADM sprendimą mažinti išmokas pabėgėliams pusiau.

„Tos išmokos, kurias jie gauna, prilygsta socialinei išmokai, yra labai menkos. Yra Lietuvoje, kurie ir kalba, ir išsilavinimą turi, bet nesuranda darbo. Patikėti, kad po trijų mėnesių jie išėję galės susikalbėti, o ypač jei bus provincijos savivaldybėje, kurioje gal ir angliškai nelabai galės susikalbėti, sudėtinga įsivaizduoti tuos reikalus. Bet savivaldybės nesišalina, sako, kad dalyvausime, tik prašo aiškumo“, – savivaldybių poziciją perdavė R.Žakaitienė.

Merai taip pat atkreipė dėmesį, kad savivaldybėse pabėgėlių apgyvendinimo yra labai nevienodos, smarkiai skiriasi būstų ir jų nuomos kainos. Kai kurių mažesniųjų savivaldybių merai pabrėžia, jog gali pasiūlyti ir butus, ir darbo vietas, ypač kvalifikuotiems asmenims, tačiau abejojama, ar šias savivaldybes norėtų rinktis patys pabėgėliai, nors jiems pagal dabar galiojančią tvarką leidžiama keltis į bet kurią šalies savivaldybę.

„Jų pozicija būtų, kad valstybės lygmeniu būtų išsiaiškinta, ką gali kokia savivaldybė siūlyti ir tokiu būdu būtų teikiamos rekomendacijos pabėgėliams, o ne taip tiesiog pasiūloma rinktis, nes iki šiol jie rinkdavosi tik kelis didmiesčius“, – sakė R.Žakaitienė.

Savivaldybių asociacija pageidautų, kad Vyriausybė paruoštų ir konkrečias rekomendacijas savivaldybėse dirbsiantiems koordinatoriams, paaiškintų, kokia jų atsakomybė ir aiškiai informuotų apie būsimą finansavimą. Taip pat laukiama informacijos dėl atvyksiančių pabėgėlių šeimų sudėties, nes tik taip esą savivaldybės galės pasiruošti užtikrinti kai kurias reikiamas paslaugas, pavyzdžiui, galimybę lankyti darželius ir mokyklas migrantų vaikams.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių  antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius  iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Lietuva labiau pageidauja priimti šeimas, bėgančias iš Sirijos ir Irako. Pirmieji pabėgėliai Lietuvą turėtų pasiekti kitų metų pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis