M.Sinkevičius 15min sakė, kad centrinės valdžios ir savivaldos santykiai šiuo metu yra grįsti nepasitikėjimu.
Tarp partijų atstovams trečiadienį pateiktų siūlymų yra:
- Prašymas sugrąžinti iki 2018 metų galiojusią tvarką kompensuoti savivaldybių biudžetams centrinės valdžios sprendimais padidintą finansinę naštą arba sumažintas pajamas.
- Patikėti rinkti prabangaus nekilnojamojo turto mokestį bei fizinių asmenų nekilnojamojo turto mokestį, jei jie taps visuotiniais.
- Leisti didinti skolą investicijoms finansuoti.
- Sukurti Vietos plėtros paskolų ir garantijų fondą, kuris teiktų paskolas ir paskolų garantijas savivaldybių projektams, kuriems sunku rasti finansavimą. Jį galėtų sudaryti ES lėšos bei valstybės jau pasiskolintos lėšos. Toks fondas galėtų teikti negrąžinamą finansinę paramą – subsidijas investicijoms.
- Užtikrinti, kad mažėjant ES investicijoms į visą Sostinės regioną, mažesnėms savivaldybėms būtų skiriama daugiau dėmesio ir lėšų. Asociacija atkreipia dėmesį, kad 2016 metais Lietuvą padalijus į du regionus: Sostinės ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos, Sostinės regiono BVP vienam gyventojui pasiekė 112 proc. ES vidurkio, todėl ES dalis šiam regionui mažės. Tačiau 8 šio regiono savivaldybėse yra dideli pajamų, užimtumo, infrastruktūros, paslaugų kokybės, ekonominio pajėgumo skirtumai.
- Perimti tikslinių dotacijų ugdymui administravimą, suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai valdyti atliekų tvarkymo sąnaudas užtikrinant mažiausią galimą kainą gyventojams.
Tikrasis savarankiškumas remiasi į pinigus
Tai – tik dalis pateiktų siūlymų, nemaža jų dalis atsiremia į pinigus. Pašnekovas pripažino, kad lūkesčiai yra ambicingi, tačiau jis siūlė pažvelgti į Latvijos, Estijos pavyzdžius, kur savivalda pasitikima labiau.
„Mes sakome: pasitikėkite savivalda ir duokite mums daugiau savarankiškumo. Tas savarankiškumas, kaip ir eilinio žmogaus gyvenime – kai atsiranda finansinis savarankiškumas, tai ir yra tikrasis savarankiškumas. Kol esi finansiškai priklausomas nuo kažko, to savarankiškumo nebus – be finansų komplikuota kažką padaryti“, – apie tai paklaustas 15min paaiškino M.Sinkevičius.
Jis klausė, kodėl valstybė skolintis gali, o savivaldybės – ne. Anot jo, LSA neprašo galimybės skolintis be apribojimų, tačiau tokia galimybė turėtų būti numatyta, pavyzdžiui, investicijoms, socialiniams dalykams.
LSA prezidentas sakė, kad temos, kurias kelia asociacija, nėra naujos – jos kartojamos dešimtmečiais.
„Metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad reikėtų keisti požiūrį, kai centrinė valdžia su regionais, savivalda bendrauja kaip ponas kaip su baudžiauninku. Yra ponas, kuris teikiasi, yra maloningas ir yra baudžiauninkas, kuris yra nuskriaustasis, tarnaujantis ponui.
Reikėtų kalbėti apie tai, kad jaučiame iš centrinės valdžios nepasitikėjimą savivalda, nenorą pasitikėjimą realizuoti per savarankiškumo suteikimą. Savarankiškumo disponuoti valstybine žeme, galimybėse skolintis pinigų projektams įgyvendinti, pasitikėjimo trūksta ir iš nepasitikėjimo gimsta suvaržymai, trukdymai“, – kalbėjo jis ir pažymėjo, kad savivalda jaučiasi taip, lyg Seimas žino geriau.
Jo teigimu, dėl to merai bei tarybos neretai yra neįgalūs išspręsti problemų.
Pašnekovas pažymėjo, kad galbūt nėra viskas visai juoda, bet postūmiai galėtų vykti greičiau.
Sudomino ne visų partijų pirmininkus
LSA vadovybės susitikime su partijų dalyvavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, TS-LKD rinkimų programos rengimui vadovavusi Jurgita Šiugždinienė, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas, „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė, „valstiečiams“ atstovavo parlamentarai Jonas Jarutis bei Tomas Tomilinas, dalyvavo Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Artūras Paulauskas, Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė.
„Jei teks formuoti kažkokią politiką, tai savivaldos savarankiškumas bus vienas svarbiausių klausimų (...) Ne viskas mums pavyko regioninėje politikoje“, – susitikime sakė J.Jarutis.
I.Šiaulienė sakė, kad viena yra partijų programos, kita – valdžios planai. Ji siūlė LSA po rinkimų su prašymais kreiptis į tuos, kurie formuos valdančiąją daugumą.
Tačiau į susitikimą su LSA vadovais neatvyko nei konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis, nei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, nei „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Ar tai nėra požiūrio į savivaldą pademonstravimas?
„Džiaugiuosi tais partijų lyderiais, kurie atėjo. Atėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė, socialdemokratų partijos, Darbo partijos lyderiai. Kai kurie žadėjo ateiti, bet gal pakeitė planus“, – apie tai paklaustas teigė LSA prezidentas. Jis svarstė, kad kai kurių partijų pirmininkai galbūt turėjo kito darbo Seime.
M.Sinkevičius prasitarė, kad kviečiant partijų atstovus buvo ir taip, kad sužinoję, kas yra kviečiami, pareiškė, kad jų ten nebus.
„Antipatijų vienas kitam klausimas persidavė ir į mūsų renginį. Nežinau, ar tai nuteikia optimistiškai dėl ateities susitarimų, bet tau mus nukelia į aiškų supratimą į politines peripetijas, kur myliu-nemyliu egzistuoja“, – apgailestavo jis.
