2010 metais Lietuvoje prasidėjusi valstybės valdomų įmonių reforma neapėmė ir nepasiūlė veiklos gairių ir metodikos savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms, kurių šalyje yra apie 300. Tad konferencijos dalyviai – LR Vyriausybės atstovai, užsienio svečiai, Klaipėdos regiono savivaldybių politikai, 25 įmonių vadovai, valdybų ir stebėtojų tarybų nariai – ieškojo atsakymų, kaip užtikrinti geresnį šio sektoriaus įmonių ir įstaigų valdymą, kad jų veikla ir ekonominiai rodikliai tenkintų ne tik savivaldybių, bet ir vietos bendruomenių lūkesčius.
Tarp pagrindinių temų svarstyta, kokio pelningumo turi siekti viešąsias paslaugas teikiančios įmonės, kaip priartinti įmonių vadovavimo ir aptarnavimo kokybę iki privataus sektoriaus lygio ir kaip atskirti politiką nuo vadybos profesionalumo.
Konferencijos svečias iš Kiogės, Danijos savivaldybių komunalinių bendrovių asociacijos atstovas Torbenas Nohras, kolegoms iš Lietuvos sakė, jog Danijoje pastarųjų metų tendencija – į savivaldybių bendrovių valdymą įtraukti kuo daugiau nepriklausomų vadybos profesionalų. Politikams paliekama misija priimti sprendimus dėl įmonių strateginių tikslų, mokesčių už paslaugas ar rinkliavų dydžio. Dar viena svarbi danų savivaldos tendencija – sujungti įmones į didesnes regionines bendroves ir taip sumažinti administravimo kaštus, o tuo pačiu – paslaugų kainas vartotojams. Pavyzdžiui, Kiogės savivaldybės autobusų transporto sistemą aptarnauja įmonė, kurios akcininkais yra net 46 savivaldybės.
Vietos pranešėjai džiaugėsi, jog Klaipėdos savivaldybės valdomos komunalinės ir transporto įmonės pagal veiklos rezultatus yra lyderės šalyje. Tačiau tuo pačiu buvo pastebėta, jog kai kurių įmonių strateginiuose planuose trūksta aiškumo, aukštesnių ambicijų ir perspektyvinės realybės vertinimo.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė sakė, jog uostamiestyje pirmieji žingsniai jau žengti. Iki šių metų birželio 1-osios Savivaldybės administracija ketina parengti ir viešai paskelbti savo valdomų įstaigų, įmonių bei bendrovių veiklos ataskaitą. A. Velykienės teigimu, jau dabar aiškėja, kiek efektyviai valdomas savivaldybės turtas, ar gerai dirba įmonių, įstaigų bei bendrovių valdymo struktūros. Joms keliamas uždavinys išgryninti savo tikslus, pagrįsti juos išmatuojamais rodikliais, suplanuoti veiklą bent 3 metams į
priekį.
Baigdamas konferenciją Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas pasidžiaugė, jog Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamos įmonės jau 15 metų išvengia ydingos vadovų kaitos, kai kitos šalies savivaldybės pavaldžių įmonių vadovus keičia kone po kiekvienų rinkimų. O dabartinių miesto vadovų siekis yra, kad Klaipėdos savivaldybės įmonės ne tik teiktų klaipėdiečiams kokybiškas ir nebrangias paslaugas, bet ir racionaliai, profesionaliai planuotų būsimus sprendimus.
Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu valdo 120 biudžetinių ir 18 viešųjų įstaigų bei 10 akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių bei savivaldybės įmonių. Jose dirba apie 10 000 darbuotojų, o jų veikla apima platų viešųjų paslaugų spektrą: nuo mokymo, sveikatos ar kultūros paslaugų bendruomenei teikimo iki turgaviečių veiklos administravimo, šilumos energijos gamybos, šviesoforų priežiūros, vandens tiekimo bei atliekų surinkimo ir perdirbimo ir kt.
