Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 06 29

Savivaldybių „minusas“ gali siekti 250 mln. eurų: prieš Naujuosius situacija gali būti sudėtinga

Finansų ministerijos (FM) prognozėmis, į savivaldybių biudžetus per šiuos metus gali būti nesurinkta apie 250 mln. eurų pajamų. Daugiau kaip trečdalis savivaldybių ministerijos jau paprašė paskolinti beveik 105 mln. eurų. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas Vitalijus Mitrofanovas įspėja, kad situacija metų pabaigoje gali būti sudėtinga. Vis dėlto jis tikisi, kad ilgainiui ji stabilizuosis.
Popietė Kaune
Popietė Kaune / Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr.

Dėl koronaviruso pandemijos kilusios krizės į šių metų valstybės biudžetą, kaip skaičiuoja FM, galėtų būti nesurinkta apie 1,2 mlrd. eurų planuotų pajamų.

Valstybės skola greičiausiai viršys 22 mlrd. eurų – tiek skolingi dar niekada nebuvome.

FM prognozėmis, reikšmingų praradimų turės savivaldybių biudžetai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilnius

Negavo 44 mln. eurų planuoto GPM

Kaip nurodo FM, sausio–gegužės mėnesiais į savivaldybių biudžetus gauta 2,7 proc., arba 22 mln. eurų mažiau, nei prognozuota pirmiems penkiems mėnesiams sudarant 2020 metų biudžetą 2019 metų pabaigoje.

Pagrindinė savivaldybių biudžetų nevykdymo priežastis – 44,2 mln. eurų mažesnės, nei prognozuota, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos.

Kaip patikslino FM, kitų pajamų, išskyrus GPM, į savivaldybių biudžetus gauta atitinkamai daugiau, nei planuota, todėl dalį GPM plano nevykdymo padengia kitų pajamų viršijimas.

Pagrindinė savivaldybių biudžetų nevykdymo priežastis – 44,2 mln. eurų mažesnės, nei prognozuota, GPM pajamos.

Atnaujintomis FM prognozėmis, į savivaldybių biudžetus per 2020 metus galėtų būti nesurinkta apie 250 mln. eurų pajamų.

Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Popietė Kaune
Justinos Lasauskaitės / 15min.lt nuotr./Popietė Kaune

Per sausio–gegužės mėnesius savivaldybės gavo 37,7 proc. nuo prognozuotų metinių sudarant 2020 metų biudžetą pajamų.

Tarp daugiau nei visų savivaldybių vidurkis pajamų gavusių savivaldybių – Druskininkų (40,5 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Vilniaus miesto (39,7 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Mažeikių rajono (39,4 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Akmenės rajono (39,4 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius).

„Dreamstime“ nuotr./Druskininkai
„Dreamstime“ nuotr./Druskininkai

Mažiau nei visų savivaldybių pajamų nuo prognozuotų metinių sudarant 2020 metų biudžetą vidurkis gavo šios savivaldybės: Joniškio rajono (33,7 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Elektrėnų (33,7 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Šilalės rajono (34,8 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius), Pakruojo rajono ir Neringos (po 35 proc. nuo metinės prognozės surinkimo per 5 mėnesius).

Arno Strumilos / 15min nuotr./Joniškio miesto akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Joniškio miesto akimirka

Prašo paskolinti lėšų

Daugiau kaip trečdalis savivaldybių – iš viso 23 – kreipėsi į FM prašydamos suteikti trumpalaikes paskolas.

Daugiau kaip trečdalis savivaldybių – iš viso 23 – kreipėsi į FM prašydamos suteikti trumpalaikes paskolas.

Tarp jų – Druskininkų, Elektrėnų, Pagėgių, Kazlų Rūdos, Rietavo savivaldybės.

Taip pat – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių miestų savivaldybės.

Iš rajonų savivaldybių dėl trumpalaikių paskolų į FM kreipėsi Zarasų, Pakruojo, Utenos, Plungės, Kelmės, Lazdijų, Švenčionių, Kauno, Akmenės, Varėnos, Biržų, Trakų, Ukmergės, Mažeikių ir Joniškio rajonų savivaldybės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Koncertas Šilainių gyventojams/Asociatyvi nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Koncertas Šilainių gyventojams/Asociatyvi nuotr.

Pasak FM atstovų, pasirašytų paskolų ir šią savaitę gautų savivaldybių paskolos prašymų suma siekia beveik 105 mln. eurų.

Išmokėta – beveik 29 mln. eurų.

Iš besikreipusių dėl trumpalaikių paskolų savivaldybių didžiausių jų prašė didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – savivaldybės.

Iš besikreipusių dėl trumpalaikių paskolų savivaldybių didžiausių jų prašė didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno ir Šiaulių – savivaldybės.

Mažiausių – Pakruojo, Varėnos ir Pagėgių rajonų savivaldybės.

„Savivaldybės skolinimosi poreikį analizuoja ir vertina pačios, atsižvelgdamos į savo planuotų, bet dėl COVID-19 situacijos nesurenkamų pajamų apimtis. Ministerija apie konkrečios savivaldybės skolinimosi poreikį sužino tik jai kreipusis dėl trumpalaikės paskolos apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti“, – aiškino FM atstovai.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Varėnos rajono savivaldybė
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Varėnos rajono savivaldybė

Sprendžia pagal poreikį

Paskolų iš valstybės iždo tikslas, anot FM atstovų, yra padėti savivaldybėms suvaldyti apyvartinių lėšų trūkumą ir vykdyti planuotas išlaidas.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Finansų ministerija
Mato Miežonio / 15min nuotr./Finansų ministerija

Todėl vertinant savivaldybės prašomos trumpalaikės paskolos dydį yra atsižvelgiama į savivaldybės planuotas ir negautas prognozuojamas pajamas.

„Savivaldybėms trumpalaikės paskolos yra suteikiamos pagal poreikį ir gavus jų prašymą, konkrečios leidžiamos pasiskolinti sumos kiekvienai savivaldybei nėra nustatyta. Kiekvienos savivaldybės prašymas yra vertinamas atskirai pagal prašyme suteikti paskolą nurodytus paskolos panaudojimo tikslus, prognozuojamas savivaldybės biudžeto pajamų iš GPM netektis ir pačios savivaldybės finansines galimybes paskolą grąžinti“, – nurodė FM.

Savivaldybėms trumpalaikės paskolos yra suteikiamos pagal poreikį ir gavus jų prašymą.

Turėtų kompensuoti praradimus

LSA viceprezidentas Akmenės rajono meras V.Mitrofanovas akcentavo, kad didžiąją dalį savarankiškų savivaldybių biudžetų pajamų sudaro GPM.

Jo nesurinkimo priežastys yra koronaviruso pandemija, išaugęs nedarbo lygis, tai, kad dalis darbuotojų buvo išsiųsti į prastovas, darbo užmokesčio mažėjimas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitalijus Mitrofanovas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vitalijus Mitrofanovas

V.Mitrofanovas aiškino, kad savivaldybės pritaria neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) mažinimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra pasiūlęs didinti NPD nuo 350 iki 400 eurų. Tam pritarė ir Vyriausybė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Tačiau, pasak LSA viceprezidento, šioje vietoje valstybė tam tikra prasme elgiasi ne visai teisingai ir sąžiningai.

Jis aiškino, kad sumažinus NPD, gyventojų pajamų mokestį, pinigų perskirstymas vyksta per kitas mokestines priemones.

Tarkime, pridėtinės vertės mokestį (PVM).

„Vadinasi, aš daugiau perku, aš daugiau sumoku PVM. Tada tiesiog įvyksta pinigų iš vienos kišenės perdėjimas į kitą. Bet nukenčia savivaldybės. Tai mes tada kalbame, kodėl nėra kompensuojama ta dalis. Ir dabar šiaip ne taip, sunkiai mums pavyko iškovoti, kad bent tuos praradimus mums kompensuotų 70 procentų. Nors, aš manyčiau, nuo valstybės priimtų sprendimų savivaldybėms turėtų būti negautos pajamos kompensuojamos 100 procentų“, – įsitikinęs V.Mitrofanovas.

Tada tiesiog įvyksta pinigų iš vienos kišenės perdėjimas į kitą. Bet nukenčia savivaldybės.

Pasiskolino 2 mln. eurų

V.Mitrofanovas aiškino, kad Akmenės rajono savivaldybė nepajautė didelių biudžeto surinkimo netekčių.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Akmenė
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Akmenė

Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius į jį nesurinkta apie 200 tūkst. eurų planuotų pajamų.

Anot V.Mitrofanovo, Akmenės rajono savivaldybė kreipėsi į FM ir pasiskolino 2 mln. eurų galimiems apyvartos lėšų netekimams kompensuoti.

„Jeigu matysime, kad metų pabaigoje trūktumėme mokytojams išmokėti atlyginimus, socialiniams darbuotojams, jog nereikėtų gesinti gaisro. Tokią susiformavome sau pagalvę. Ar tai atsitiks, ar neatsitiks – kitas dalykas. Aišku, tada atsiranda skolinimosi limitų dalis. Nes šita paskola yra trumpalaikė. Aš net negalėčiau jos pavadinti paskola. Kai tu pasiimi tais metais, tarkime, 2 milijonus, ir tais pačiais metais turėsi grąžinti. Šiuo atveju aš vadinu tai apyvartos lėšomis“, – dėstė Akmenės rajono meras.

Tokią susiformavome sau pagalvę.

V.Mitrofanovas sakė, kad Akmenės rajono šių metų biudžetas siekia apie 27 mln. eurų.

Pačios savivaldybės surenkamos pajamos sudaro apie 17-18 mln eurų šios sumos.

Jeigu ekonomika smuktų 10 procentų, kaip skaičiuoja Akmenės rajono meras, daugmaž tokio dydžio esą būtų ir planuoto biudžeto praradimai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilnius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilnius

Pasak V.Mitrofanovo, situacija prieš Naujuosius metus gali būti sudėtinga.

Esą ne paslaptis, kad kai kurios savivaldybės dabar formuoja darbo užmokesčio fondus 11 mėnesių, tikėdamosi gauti viršplaninių lėšų ir taip padengti paskutinio mėnesio išlaidas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas biure
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas biure

„Vis dėlto, visada matau, reikia atskirti du dalykus pasiskolinimui: vienas – pravalgymui – tai niekada tam nepritariu ir, kaip sakau, reikia gyventi pagal išgales; kitas dalykas – kai projektai, tarkime, kažkokie ypatingi ir jie atsiperkantys yra.

Nors viešajam sektoriui teikiant viešąsias paslaugas apie atsiperkamumą labai atsargiai reikia žiūrėti, mes – ne privati kompanija ir ne verslą darančios įmonės, kad, tarkime, skaičiuotumėme vėliau atsiperkamumą ir dar kažkokį pajamų gavimą, pelningumą. Nes vis dėlto labiau reikia žiūrėti per socialinį atsiperkamumą, per kitokius dalykus.

Tarkime, dabar mūsų viena tokia iš idėjų, projektų – pastatyti saulės jėgainės parką, kur beveik visiškai kompensuotumėme mūsų biudžetinių įstaigų elektros sąnaudas“, – pasakojo V.Mitrofanovas.

Reikia atskirti du dalykus pasiskolinimui: vienas – pravalgymui – tai niekada tam nepritariu ir, kaip sakau, reikia gyventi pagal išgales; kitas dalykas – kai projektai, tarkime, kažkokie ypatingi ir jie atsiperkantys yra.

Jo nuomone, Fiskalinės drausmės įstatymo laikymasis yra užkrautas ant savivaldos pečių.

„Tiek, kiek valstybė skolinasi, tiek, kiek naudojama rezervo. Ir, aš manau, kad šiandien jo laikymasis yra užkrautas ant savivaldybių pečių“, – pažymėjo V.Mitrofanovas.

Laukia stabilizavimosi

V.Mitrofanovas mano, kad situacija stabilizuosis, krizė nėra tokia pati, kaip finansinė 2009 metais.

Jis prisiminė, kad tąsyk Akmenės rajono savivaldybė neteko apie 30 procentų pajamų – maždaug 16 mln. litų, lyginant su 2008 metais.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Londone 2008 metais
AFP/„Scanpix“ nuotr./Protestas Londone 2008 metais

„Tai čia buvo katastrofinis sumažėjimas. Žmonės ėjo į neapmokamas atostogas ir taip toliau. Aš manau, ta pandemija ekonomiką gal, sakykime, sulėtino, bet tai nėra bankų krizė. O po sienų atvėrimo ir matant Europos Sąjungos vadinamąjį DNR paketą, kur man netgi kažkas nerealaus, kad iki 2022 metų Lietuvai skirtos didžiulės pinigų sumos, mes labai greitai jas įsisavinsime", – sakė jis.

Tai čia buvo katastrofinis sumažėjimas. Žmonės ėjo į neapmokamas atostogas ir taip toliau.

Kitas svarbus dalykas, pasak V.Mitrofanovo, mažinti biurokratines kliūtis įgyvendinti projektus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos