Prisimenate kultinį serialą „Sopranai“, kuriame į psichologus nesibodėjo kreiptis net ir pats mafijos bosas Tonis? Amerikiečiams tokių specialistų konsultacijos – tarsi įprasta kasdienybė. Tačiau Lietuvoje, kuri dažnai įvardijama tarp pirmaujančių pasaulyje savižudybių skaičiumi šalių, egzistuoja priešinga pozicija – kad ir kas benutiktų, nesikreipk į psichologus, spręsk problemas pats.
O dar blogiau, jei teks susidurti su psichiatru – šio gydytojo įrašas visuomenės akyse pavers tave „durnu“. Turėsi problemų ne tik įsidarbinant, bet ir įgyjant teisę vairuoti. Ir tavo psichologinė ar psichinė būklė ne tik kad nepagerės, bet gali net ir pablogėti.
Patyrusi tragediją, psichologo vizito nesulaukė
Įsivaizduokite, jog esate jauna mergina, viešai išdrįsusi prisipažinti apie tėvo vykdytus prievartos aktus, netgi padavusi jį už tai į teismą, nes seksualinė prievarta buvo naudota ir prieš jaunėlę sesutę. Įsivaizduokite, kad tas pats tėvas, nuteistas už tokius nusikaltimus, ateina vieną naktį keršyti ir, peršovęs jus, jūsų sužadėtinį, padega namus ir nusišauna jūsų akivaizdoje.
Santariškėse man pasiūlė tik psichoterapeuto paslaugas, nes psichologų ligoninėse nelaiko. Ką gi, teko nepalūžti kažkaip pačiam, nes apsilankymas pas psichoterapeutą uždėtų žymę visam gyvenimui.
Besišaukiančią pagalbos iš degančio namo jus išneša pareigūnai. Laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis ir dar ilgesnė kova su savomis mintimis. Negana to, kitą dieną tavo dėdė pagrasina užbaigti brolio pradėtą darbą – nužudyti tave. Šalia – tik pašautas sužadėtinis, smaugiančios paskolos ir viltis, jog apniukęs dangus kada nors pragiedrės.
Tai – reali istorija. Gulėdama ligoninės patale šią Karmėlavos tragediją šių metų gegužę išgyvenusi Vita Sankauskaitė per pirmąsias keletą savaičių taip ir nesulaukė psichologo vizito. Ar jūs apsieitumėte be specialisto konsultacijos? Nepalūžtumėte? Nejau vienoje didžiausių šalies gydymo įstaigų – Kauno klinikose – neatsirado nė vieno psichologo, panorusio ją išklausyti? Nejau visose gydymo įstaigose, tose, kuriose guli sunkiomis ligomis sergantys ar didžiules nelaimes, traumas išgyvenę asmenys, apie psichologus pagalvojama paskiausiai?
Nenori juodos dėmės
Kai psichologas – tabu arba itin brangi išeitis, motinos žudo naujagimius, šachmatų meistras, nebeištvėręs sekinančios slaugos, dusina neįgalią savo gimdytoją, o mokykloje genijumi buvęs vaikinas iššaudo savo šeimą. Vien jau Kauno apskrityje tokių tragedijų šiemet – ne viena ir ne dvi.
„Perskaičiau Karmėlavos tragediją išgyvenusios Vitos istoriją. Labai jautri tema. Pats patyriau panašią situaciją, kai reikėjo specialisto pagalbos. Buvau išsekintas ligos – norėjo nupjauti koją, tad lindo visokios mintys į galvą. Reikėjo kažkokio šiaudo, kuris leistų nepalūžti. Santariškėse man pasiūlė tik psichoterapeuto paslaugas, nes psichologų ligoninėse nelaiko. Ką gi, teko nepalūžti kažkaip pačiam, nes apsilankymas pas psichoterapeutą uždėtų žymę visam gyvenimui.
Nėra sunkiems ligoniams jokių psichologų. Yra tik raminamieji vaistai ir psichiatras. Todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje didelis, nes žmonės nepakelia naštos, palūžta, o psichiatrų bijo, nes nėra „debilai“, kuriais taps po jų konsultacijos. Ginklas, prieiga prie slaptos informacijos, net vairuotojo pažymėjimas jau bus tokiam psichiatro pakonsultuotam žmogui problema.
Palaikau Vitą, stiprybės jai. O sistemoje tikrai yra bėda. Niekad negali žinot, su ta psichika kaip nutiks. Štai Romualdas Špilevskis irgi buvo normalus jaunuolis, o vieną dieną tėvus užkapojo. Arba tas vyrukas Kauno rajone, kuris šeimyną išžudė“, – apie tai, ką išgyvena sunkias ligas kenčiantys žmonės, atskleidė ir Vitos istorijai abejingu negalėjęs likti 15min skaitytojas Tomas.
Problemą įžvelgia ir specialistai
Kaip teigia Kauno klinikų atstovai, psichologų vieta sveikatos priežiūros sistemoje nėra aiškiai apibrėžta, jie tiesiog nėra pripažįstami asmens sveikatos priežiūros specialistais.
Psichologų vieta sveikatos priežiūros sistemoje nėra aiškiai apibrėžta, jie tiesiog nėra pripažįstami asmens sveikatos priežiūros specialistais.
„Sveikatos apsaugos ministerijoje seniai keliamas klausimas dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo. Psichologai negali dirbti savarankiškai. Šiuo metu jie dirba tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su kitais specialistais. Pernai gruodį ministro įsakymu medicinos psichologai buvo priskirti kitai sveikatinimo veiklai. Tad jie nėra pripažįstami asmens sveikatos priežiūros specialistais“, – problemą brėžė Kauno klinikų atstovė spaudai Karolina Vaikšnoraitė.
Pasak jos, neretai, kalbant apie psichikos sveikatą, eskaluojama, kaip trūksta psichologų ir visuomenei teikiamų psichologinių paslaugų, tačiau Lietuvoje psichikos sveikatos užtikrinimas vyksta be psichologų, o sveikatos apsaugos sistemoje psichologinė pagalba nepripažįstama gydymu. Šiuo metu tik psichoterapija yra pripažįstama gydymo paslauga.
„Psichiatrijos klinikoje dirbantys psichologai teikia paslaugas šioje klinikoje besigydantiems pacientams dirbdami komandoje kartu su psichiatru. Kitose klinikose yra atliekamos psichiatro konsultacijos, o jis, matydamas poreikį ir pasitaręs su pacientą gydančiu gydytoju, gali skirti ir psichologo konsultaciją. Psichologas konsultuoja tik po psichiatro konsultacijos. Ligoninėje pirmiausiai teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios būtinos paciento gyvybei gelbėti.
Jūsų minimai pacientei Vitai pirmiausia buvo suteikta visa reikalinga medicininė pagalba, kad būtų išsaugota gyvybė. Vėliau jai paskirta psichiatro konsultacija. Pacientės būklei pagerėjus, jis spręs, kokią pagalbą reikia suteikti ligoninėje“, – tikino Kauno klinikų atstovė.
Anot jos, svarbu yra pabrėžti, kad dabartiniai psichologai ruošiami įvairiuose universitetuose ir jie nėra rengiami dirbti išskirtinai asmens sveikatos priežiūros įstaigose, jų veikla nėra aiškiai reglamentuota (išskyrus pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas).
Kadangi psichologų vieta sveikatos priežiūros sistemoje nėra aiškiai apibrėžta, kyla daugybė klausimų. Ar psichologinė pagalba yra asmens sveikatos priežiūros, ar visuomenės sveikatos priežiūros funkcija? Kas nelaimės atveju turi būti atsakingas už psichologinę pagalbą? Savivaldybė? Nesant aiškumo, kiekviena įstaiga sprendžia, kokios apimties būtiną psichologinę pagalbą užtikrina.
Maišo psichologus su psichiatrais
VUL Santaros klinikų l. e. vyr. psichologės pareigas med. psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė pabrėžė, jog į vieną mėgstama suplakti psichologus, psichoterapeutus ir psichiatrus. Santaros klinikose dirba ir konsultuoja gydytojai psichiatrai bei medicinos psichologai.
Kai kurie psichologai turi ir psichoterapeuto kvalifikaciją, kuri suteikiama pagrindinį bazinį medicinos arba socialinių mokslų magistro laipsnį turintiems specialistams, kurie papildomai, mažiausiai ketverius metus, mokėsi podiplominėse studijose. Toks specialistas gali vadintis psichologu-psichoterapeutu arba psichiatru-psichoterapeutu. Atskiros psichoterapeuto specialybės nėra.
Specialistės teigimu, psichiatras – tai gydytojas, kuris baigė bazines medicinos mokslo studijas bei rezidentūros metu įgijo psichiatro kvalifikaciją. Jis diagnozuoja psichikos sutrikimus bei paskiria medikamentinį gydymą tiems sutrikimams gydyti. O štai psichologas – tai bazinį psichologijos mokslo išsilavinimą universitete įgijęs specialistas, kuris gali atlikti psichodiagnostiką, naudodamas įvairius diagnostinius metodus, ir konsultuoti pacientus, turinčius sunkumų tarpasmeniniuose santykiuose, išgyvenančius trauminius, krizinius išgyvenimus, taiko „gydymą pokalbiu“. Psichologas nerašo diagnozių, neturi teisės skirti vaistų.
Taigi psichoterapeutas – tai dažniausia gydytojas psichiatras arba psichologas, kuris papildomai baigė psichoterapijos mokslus. O psichoterapija – tai gilesnis ir platesnis metodas, kurio pagalba leidžiama siekti ilgalaikių asmenybės pokyčių. Ji naudinga tiek psichikos sutrikimų turintiems žmonėms, pvz., sergantiems sunkia depresija, kadangi padeda giliau suprasti sutrikimo priežastis, jas išgydyti, tiek sveikiems žmonėms, kurie norėtų labiau pažinti save, kad pasiektų norimų asmenybės pokyčių, pvz., pradėtų lengviau bendrauti, priimtų savo silpnąsias puses.
Psichoterapija dažniausiai užtrunka ilgiau – netgi kelerius metus kassavaitinių susitikimų.
„Šiuo metu VUL Santaros klinikose yra keli centrai, kur medicinos psichologai dirba kasdien, konsultuoja šiuose skyriuose besigydančius pacientus. Šiuose centruose medicinos psichologai yra gydytojų komandos nariai ir psichologinę pagalbą gali gauti kiekvienas besigydantis pacientas, jeigu jam tokia pagalba reikalinga.
Į kitus ligoninės centrus ir skyrius gydytojai taip pat turi galimybę pacientui iškviesti budintį psichologą, žinoma, jeigu jis pageidautų arba jei medicinos personalas pastebi, jog pacientas emociškai sunkiai išgyvena, tai yra pasikeitė jo įprastinis elgesys, pacientas yra liūdnas, sunkiai reaguoja į ligos diagnozę ar gydymą, išsako suicidines mintis. Ilgą laiką ligoninėje gulintiems ir emociškai išvargintiems pacientams taip pat dažniausiai pasiūloma psichologo konsultacija“, – teigia M.Turlinskienė.
30 proc. sunkių ligonių reikalinga psichologo pagalba
Anot specialistės, psichologinių konsultacijų metu pacientas turi galimybę išsikalbėti, įvertinamos bei aptariamos emocinės paramos galimybės. Psichologas turi padėti pacientui atrasti jo paties turimus vidinius resursus ištverti gydymosi situaciją, taip pat įvertinti, ar jam reikalinga tolesnė psichologinė pagalba.
„Kartais pacientui labai pablogėja psichinė būklė: atsiranda dezorientacija, delyras, sąmonės sutrikimai. Tokiais atvejais gydytojai turi galimybę iškviesti psichiatrą. Jis diagnozuoja psichikos sutrikimą, paskiria medikamentinį gydymą. Ligos istorijoje yra fiksuojamas psichiatrinis sutrikimas, tačiau somatinės pakraipos ligoninėje, kur gydoma pirmiausia fizinė žmogaus būklė, papildomos diagnozės nėra dominuojančios, nes pirmiausia visada parašoma fizinė liga, dėl kurios žmogus ir atsidūrė ligoninėje.
Norėtųsi, kad psichologinė pagalba būtų įprasta paslauga visiems fizines ligas besigydantiems pacientams, kuriems tokios pagalbos reikėtų.
Jeigu psichiatras konsultuotų pacientą dėl jam begulint ligoninėje atsiradusios liūdnos nuotaikos, depresijos simptomų, nerimo, dažniausiai nerašoma psichiatrinė diagnozė, bet tiesiog pažymima apie emocinę reakciją į stresogeninę situaciją ir apie rekomenduojamą psichologo konsultaciją. Tokie įrašai tikrai nefiksuoja psichikos sutrikimo, kuris nulemtų tolesnį žmogaus gyvenimą“, – patikino ji.
M.Turlinskienės teigimu, daugeliui reikia suvokti, kad emocinės reakcijos susirgus ir atsidūrus ligoninėje yra normalus reiškinys. „Norėtųsi, kad psichologinė pagalba būtų įprasta paslauga visiems fizines ligas besigydantiems pacientams, kuriems tokios pagalbos reikėtų. Taip ir turėtų būti visuomenėje, kur suprantama, jog žmogus yra nedaloma būtybė, jog jo kūnas, psichika ir mąstymas glaudžiai susiję bei lemia sveikimą, sveikatą, gyvenimo kokybę.
Santaros klinikose psichologinė pagalba vis dažniau įtraukiama į gydymo planą. Manoma, kad maždaug 30 proc. pacientų, sergančių sunkiomis, lėtinėmis, somatinėmis ligomis, reikalinga psichologo pagalba“, – sakė gydytoja.
Gausiausiai savižudybių ES – Lietuvoje
„Eurostat“ duomenimis, 2013 m. Europos Sąjungos šalyse vidutiniškai mirties nuo savižudybės atvejų buvo 11,7 (100 000 gyventojų).
2013 m. mažiausi standartiniai savižudybių rodikliai nustatyti Graikijoje (4,8 mirties atvejai 100 000 gyventojų) ir Maltoje (5,1), o gana maži (mažiau nei 8 mirties atvejai 100 000 gyventojų) – Kipre, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje (taip pat Turkijoje ir Lichtenšteine).
Standartinis savižudybių rodiklis Lietuvoje (36,1 mirties atvejai 100 000 gyventojų) tris kartus viršijo Europos Sąjungos vidurkį, o Slovėnijos ir Vengrijos (atitinkamai 21,7 ir 21,2 mirties atvejai 100 000 gyventojų) rodikliai jį viršijo beveik dvigubai. Moterų Lietuvoje nusižudo 6 kartus mažiau nei vyrų.
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
