Seimas ketvirtadienį priėmė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasiūlytas Karo prievolės įstatymo pataisas, kad savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems jaunuoliams bus mokamos 30 proc. didesnės išmokos, o į šauktinių sąrašus patekusiems, bet tarnybą nutarusiems atlikti anksčiau, tektų 15 proc. priedas.
Už tai balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo vienas, 29 susilaikė.
Tai labai savalaikis ir reikalingas įstatymas, kadangi sumos, kurias reikės išmokėti iš biudžeto, nėra didelės. Kariams tai bus ženklus paskatinimas,– J.Olekas.
Dabar kiekvienas šauktinis, atitinkamai pagal tarnybos rezultatus, baigęs devynių mėnesių tarnybą gauna nuo 76 iki 152 eurų mėnesinę kaupiamąją išmoką, o savanoriams papildomai mokamas 25 proc. priedas. Į šauktinių sąrašus patekusiems, bet tarnybą nutarusiems atlikti anksčiau, šiuo metu priedas nemokamas.
„Tai labai savalaikis ir reikalingas įstatymas, kadangi sumos, kurias reikės išmokėti iš biudžeto, nėra didelės. Kariams tai bus ženklus paskatinimas. (...) Jeigu mes patys nesiginsime, musų jokia NATO neapgins“, – sakė „darbietis“ Gediminas Jakavonis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas taip pat pabrėžė, kad tai nėra „drastiškas išmokų didinimas“. Jo duomenimis, šiemet papildomai tam reikės apie 400 tūkst. eurų.
Išmokų didinimui pritarė ir Vyriausybė.
Tuo metu įstatymo pataisai nepritarusi buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad išmokų didinimas iškreips sistemą, nes šauktinių išmokos beveik prilygs profesionalių karių atlyginimams.
„Mes neturime bendro vaizdo, kaip atrodys atlyginimai profesinės karo tarnybos kariams. Pagal tai, kas dabar yra, šauktinių išmokos labai priartėja prie profesionalių karių atlyginimų, nors profesionaliems kariams reikia ir šeimas išlaikyti, ir transportu važiuoti, ir daugybė kitų išlaidų yra. Estijoje, kuri jau daug metų skiria 2 proc. gynybai, šauktinių vidutinė išmoka yra 120 eurų, ogi mūsų bus 330 eurų“, – tvirtino parlamentarė.
Anot jos, dabartinė išmokos šauktiniams savanoriams yra pakankamos, nė vienas iš jų nesiskundė, kad jos yra per mažos.
Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas kritikavo, kad šiuo įstatymu norima nupirkti meilę tėvynei.
„Mes iškreipiame sistemą. Nesame visiškai apsvarstę, kiek gi rezervo ateityje mes rengsime, jeigu didinsime ateityje rezervą tris kartus, šitokios išmokos bus didžiulė finansinė našta“, – tvirtino R.Juknevičienė.
Seimo Darbo partijos frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas kritikavo, kad šiuo įstatymu norima nupirkti meilę tėvynei.
„Esu įsitikinęs, kad siųsti žinią jaunimui, kad mylėti galima tėvynę už pinigus, yra neteisinga. Tėvynės mylėti už pinigus negalima“, – sakė jis.
Valstybės gynimo taryba yra nutarusi, kad privalomoji karo tarnyba Lietuvoje turi būti grąžinta visam laikui, o ne penkeriems metams, kaip buvo nuspręsta anksčiau. Nuo kitų metų planuojama į karo tarnybą pašaukti nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkst. jaunuolių. Pernai ir šiemet šaukiamųjų skaičius siekė 3 tūkstančius.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu atlikti privalomąją karo tarnybą savo noru registravosi 1666 jaunuoliai, dar 1191 karo prievolininkas pareiškė norą atlikti tarnybą be eilės.
