„Pažeminimas, kai tu pereini tokį košmarą ir kai tu tiesiai šviesiai esi nurašomas kaip koks lavonas. Tik mirties liudijimo neišrašo“, – taip apie savo įspūdžius iš Centrinės medicinos ekspertizės komisijos prie Vidaus reikalų ministerijos (CMEK) pasakoja Kristina. Į komisiją ją pasiuntė Lietuvos muitinė, kurioje ji norėjo įsidarbinti gana biurokratiškam, „popieriniam“ darbui.
Gavusi siuntimą į CMEK, Kristina ėjo nuo vieno gydytojo pas kitą, kol pateko pas terapeutę.
Ši, apžiūrėjusi Kristinos dokumentus, paliepė jai kaipmat atlikti sudėtingą skydliaukės tyrimą, kuriam nebuvo likę jokio laiko. Eilės prie specialistų Santariškių klinikose surašytos mėnesius į priekį.
„Ėjau apsiverkus ir gydytojas priėmė, nes žino, kokia tai komisija“, – pasakoja Kristina, kaip ją, jau netekusią vilties laiku gauti CMEK išvadą, išgelbėjo Santariškių specialistai.
Tyrimai buvo atlikti. Reabilituota, t. y. išteisinta dėl CMEK įtarimų, jog serga sunkia skydliaukės liga, Kristina grįžo pas gydytojus – komisarus.
„Atvykau septintą ryto, užėjau pas tą terapeutę. Pasveikinau su artėjančiomis šventėmis. Ji man atsakė, kad nėra čia ko nesąmonių kalbėti. Atsiprašiau ir ištraukiau tyrimus. Gydytoja susinervino, ėmė mėtyti tuos mano popierius ir šaukti, kad tyrimas suklastotas, todėl ji nutraukianti mano medicininę ekspertizę. Vidurdienį būsiąs posėdis, į kurį aš galiu neiti, nes vis vien netinku jokiam darbui“, – pasakoja Kristina.
Šokiruota moteris pradėjo aiškintis, kodėl jai taip nutiko. Nelaimės broliai ir sesės tikino, kad ji buvusi naivi. Pas gydytojus esą reikia eiti ne tuščiomis rankomis. O kiek pinigų duoda žmonės? „Čia galima ir internete surasti, kokios tos sumos, nes pilnas internetas tos informacijos yra“, – sako Kristina.
700 litų
„Tuo metu šita paslauga kainavo 700 litų. Faktiškai buvo toks neoficialus kainynas. Aš čia labai atsakingai tą sakau, nes man taip pasakojo žmonės, kurie su tuo susidūrė. Aš tokią informaciją esu girdėjęs ne iš vieno šaltinio“, – meta kaltinimus medikams Gintaras Furmanavičius.
Buvęs vidaus reikalų ministras G.Furmanavičius dėl panašaus incidento su VRM medikais kadaise neteko posto. Ta istorija nuskambėjo per visą Lietuvą. Vilniaus vyriausiasis komisaras Erikas Kaliačius buvo pagautas naudojantis areštantus kaip nemokamą darbo jėgą savo sodybos statybose. Buvo mažai abejojančių, kad komisarą iš darbo išmes. Tačiau įvyko stebuklas.
„Ten viskas vyko valandom. Policijos departamento išvada apie E.Kaliačiaus veiklą turėjo būti parengta nustatytą valandą. Likus valandai ar dviem iki to laiko, E.Kaliačius pristatė CMEK išvadą, kuri jam leido išeiti iš tarnybos nenubaustam“, – pasakoja G.Furmanavičius.
Užsiplieskęs dėl tokio komisarų klano poelgio, G.Furmanavičius pareikalavo tuometinio generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus galvos, kam tas leido E.Kaliačiui palikti tarnybą „dėl ligos“. VRM inspektoriaus išvados dėl tokio prasižengusio komisaro pagerbimo taip pat nebuvo palankios. Tačiau paramą V.Grigaravičiui ir pasitikėjimą juo visai nelauktai pareiškė prezidentas Valdas Adamkus. Atsistatydinti teko ministrui.
Eksperimentas
LNK „Paskutinės instancijos“ komanda susitarė su Kristina, kad ji padės žurnalistams surinkti daugiau informacijos apie tai, kaip su klientais elgiamasi CMEK. Ji sutinka prisisegti mikrofoną ir dar kartą aplankyti savo kankintojus. Kristinos rankose per didelius vargus gauta CMEK išvada apie jos sveikatą. Gausybė įvairių ligų kodų ir išvada, kad tarnybai ji netinkama.
Tačiau, kitaip nei tada, kai už jos nugaros CMEK durys užsitrenkė pirmą kartą, dabar Kristina daug žvalesnė ir nusiteikusi ryžtingai. Gražina Katilienė, Vilniaus Centro poliklinikos endokrinologė, ką tik prieš LNK „Paskutinės instancijos“ filmavimo kamerą pakartojo tą patį, ką Kristinai sakė Santariškių klinikų tituluoti skydliaukės ligų specialistai. Kristina yra sveikas žmogus. „Mes daugelis turime padidėjusią skydliaukę, bet atlikti tyrimai rodo, kad Kristinos skydliaukės veikla yra normali, vadinasi, poveikio jos sveikatai nedaro.“
Ar tai reiškia, kad ji – sveikas žmogus? „Praktiškai taip. Gali dirbti bet kokį darbą“, – žvelgdama tiesiai į akis patvirtina gydytoja.
Kristina beldžiasi į CMEK vadovo S.Ratiuko duris. Gydytojas viešnia nesidžiaugia. „Ką reiškia visi tie kodai?“ – klausia Kristina apie CMEK išvadą. S.Ratiukas pasiunčia ją informacijos paieškoti internete. Tada į kabinetą pasibeldžia žurnalistai.
„Ir vis dėlto – ką reiškia tie kodai?“ – klausiame S.Ratiuko pagraudendami: „Žmogus klausia, kuo jis serga, nes pamatęs šią išvadą gali pamanyti, kad tuoj mirs.“ Atsakymas nenuvilia: „Įstatymo numatyta tvarka, mes žmogaus neinformuojame.“ Oho! Vargas tau, žmogau... Vis dėlto, supratęs, kad mumis lengvai neatsikratys, S.Ratiukas pakartoja tai, ką jau paneigė keli gydytojai. Kristinai – skydliaukės patologija, nustatyta tyrinėjant jos ambulatorinę kortelę. Jeigu „žmogui“ tai nepatinka, tegu kreipiasi į teismą.
„Raštu atsakymas moteriai duotas. Jokių daugiau problemų mes nematom“, – nemaloniai priartėjęs prie pašnekovės pakartoja savo verdiktą CMEK vadovas.
Kristina nei nusivylusi, nei patenkinta. Ji pagaliau atskleidžia mums, kas slypi už kitų daugybės kodų, kuriais CMEK užkodavo jos netinkamumą darbui. „Man diagnozuotas dantų netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, nors neturiu tik vieno danties, kurį dar sovietmečiu išlupo krapštytis su plombomis nemėgęs stomatologas“, – pradeda vardyti Kristina.
Toliau tame sąraše – dantų apnašos. „Dantų nėra, o apnašos yra“, – šypsodamasi visa burna pavydėtinai baltų dantų ironizuoja pašnekovė. Dar CMEK išvadoje – seborėjinis dermatitas, žmogiškai – pleiskanos, ir „suaugusiųjų stuburo ostiochondrozė“. „Iš kokios tai operos – visiškai nesuprantu, nes niekada tuo nesiskundžiau, nebuvau tirta arba konsultuojama gydytojo“, – tęsia Kristina. Išvardijimą vainikuoja sloga. „Nesergat sinusitu?“ – pasitiksliname. „Ne. Nesirgau niekada gyvenime“, – patvirtina moteris.
Sąžinė – ne rodiklis
Daug liūdnesnis kitas Kristinos nelaimės brolis. Jonas Lukoševičius, dar jaunas vyras, tikrai negali niekur dirbti, nes per gaisrą nudegė ketvirtį kūno. Jonas nudegė tarnyboje. Jis – gaisrininkas ir buvo pasiųstas skubiai užpildyti automobilį vandeniu. Automobilis – naujas, jo konstrukcija tokia, kad pildant vandeniu galima smarkiai susižaloti.
„Jis nudegė taip, kaip gaisre kitas nenudega“, – pasakojo „Paskutinei instancijai“ buvęs Jono viršininkas Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo stoties vadovas Albertas Šniras. Jis aiškina, kad tą naują automobilį buvo gavę visai neseniai, o valdžia neduoda pinigų pratyboms. Vyrai mokomi teoriškai. Taip – teoriškai – parengtas Jonas ir apsisvilino.
„Labai baisiai atrodė. O vėliau dar komplikacijos. Buvau 100 procentų įsitikinęs, kad jis gaus kompensaciją už traumą tarnybos metu“, – pasakoja sutrikęs vyras. Sutrikęs, nes sužinoję įvykio aplinkybes CMEK komisarai nusprendė, kad Jonas susižeidė ne tarnybos metu.
„Mane atleido iš darbo ir jokios kitos kompensacijos aš negavau“, – pasakoja J.Lukoševičius. Jis sako, kad kiti gydytojai buvo pašiurpę dėl tokios CMEK išvados. „Sodroje“, skaičiuodamos Jonui invalidumo pensiją, moterys kraupo ir drąsino Joną teistis. „Dabar, sako, ir invalidumas tau mažesnis, ir kompensacijos negauni. Čia, sako, labai įdomūs popieriai“, – pasakoja Jonas ir teigia nesuprantąs, kodėl su juo taip pasielgė. „Su niekuo nesusipykau ir niekam kiaulystės nepadariau“, – braukdamas ašarą samprotauja vyras.
„Ar prisimenate Joną Lukoševičių?“ – klausiame CMEK vadovo. „Ne, neprisimenu“, – ramiai atkerta jis. Primename, kad tai žmogus, kuris gaisro metu nudegė 25 proc. kūno, dėl to dabar negali nieko dirbti, bet priverstas gyventi pusbadžiu, nes CMEK nusprendė, jog incidentas įvyko ne tarnybos metu. „Yra nustatyta tvarka, kokius dokumentus turi pateikti žmogus ir personalo tarnyba, kad galima būtų susieti tą sužalojimą su tarnyba“, – ramiai tęsia S.Ratiukas. Jis sunerimsta, bent jau mums taip pasirodo, kai paklausiame apie sąžinę. „Tai jūs manote, kad aš, remdamasis savo sąžine, turiu parašyti tokias išvadas, taip?“ – klausia gydytojas. Atsakome, kad, mūsų galva, sąžinė yra kur kas geresnis vadovas nei 700 litų.
