Bendrame Baltijos šalių kontekste lietuviai klimato kaitą mato ryškiausiai. Palyginti Latvijoje pokyčius gamtoje pastebi 82 proc., Estijoje – 77 proc. gyventojų. Nepaisant to, asmenine įtaka stabdant šiltnamio efektą labiausiai įsitikinę latviai (62 proc.), Estijoje asmeninių pastangų svarba tiki 45 proc. gyventojų.
„Be to, iš visų trijų tautų lietuviai labiausiai įsitikinę, kad aplinkosaugos problemos jau turi arba artimiausiu metu turės įtakos jų gyvenimui – tokios nuomonės laikosi 75 proc. apklaustųjų, o Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 69 proc. ir 66 procentai. Siekiant paskatinti visuomenę gyventi tvariau, toks įsitikinimas tampa svarbia paskata, kad būtų pradėti pokyčiai, ypač atsižvelgiant į aiškiai pastebimus gyventojų prioritetus saugant gamtą“, – sako Audrius Rutkauskas, SEB banko tvarumo vadovas.
Tyrimo duomenimis, aktualiausia lietuviams yra oro kokybė – 56 proc. gyventojų nerimauja dėl augančios oro taršos. 44 proc. gyventojų susirūpinę dėl nuolat kertamų miškų, 42 proc. – dėl didėjančio vandens telkinių užterštumo. Vidutiniškai beveik trečdalis Lietuvos gyventojų įžvelgia rimtų aplinkos problemų dėl prasto atliekų tvarkymo (34 proc.) ir didėjančių automobilių spūsčių (27 proc.).
Panašiai savo rūpesčius aplinkosaugos tema vardija ir latviai bei estai – abiejose šalyse viršų taip pat ima miškų kirtimo ir oro bei vandens taršos klausimai. Didesnio dėmesio negu Lietuvoje sulaukia nykstančios rūšys ir tikimybė išnaudoti žemės išteklius.
Pasak A.Rutkausko, siekiant pradėti asmeniškai spręsti klimato kaitos problemą, vertinga išsiaiškinti individualų savo įpročių įtaką gamtai. Tą padaryti leidžia nemokama mobilioji programėlė „ManoPėdsakas | SEB“ (angl. MyFootprint | SEB), kuria naudojantis galima apytiksliai apskaičiuoti asmeninį gyventojo anglies pėdsaką pagal gyvenimo būdą ir vartojimo įpročius remiantis pasauliniais, nacionaliniais ir regioniniais klimato duomenimis, gaunamais iš patikimų viešųjų ir privačių šaltinių.
„Anglies pėdsakas matuojamas naudojant CO2e anglies dioksido ekvivalentą, kuris apima visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Išties tvarų gyvenimo būdą žymi vienetas, o didesnis indeksas reiškia, kad dar yra vietos tobulėti – koreguoti savo įpročius siekiant mažesnio poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, norint sumažinti gyventojus neraminančią oro taršą, tikslinga būtų rinktis aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus ar imti naudoti daugiau alternatyvių energijos išteklių, norint sumažinti vandens taršą – vengti buitinės chemijos priemonių, jas keisti natūraliomis, ekologiškomis“, – sako A.Rutkauskas.
Mobiliąją programėlę „ManoPėdsakas | SEB“ SEB bankas sukūrė kartu su „Deedster“ – Švedijos bendrove, kuriančia priemones ir techninius sprendimus, padedančius kasdieniais veiksmais pereiti prie tvaraus gyvenimo būdo.
