„Kas tai – kažin kokia ketvirtoji valdžia? O gal – penktoji“? – retoriškai klausia pašnekovas.
Pasak „Lietuvos žinių“ pašnekovo, būtina labiau integruoti prokuratūrą į vykdomosios valdžios sistemą.
„Vakarų Europoje ji vienur yra labiau integruota, kitur – kiek mažiau, bet vis tiek susieta su Teisingumo ministerijomis, teisingumo ministrais. Turi būti politinė struktūra, atsakinga už prokuratūros veiklą: teisingumo ministras arba ministras pirmininkas. Jei atsakingas ministras nesugeba sutvarkyti sistemos, jis turi atsistatydinti ir leisti dirbti kitiems“, – pasakoja S.Šedbaras.
Anot jo, šiandien prokuratūra pati save kontroliuoja ir nesileidžia kitų kontroliuojama.
„Tai liudija kad ir Šiaulių įvykiai, kai Vilniaus saugumiečiai, norėdami gauti sankcijas telefoninių sostinės žurnalistų pokalbių pasiklausymams, vyksta pas konkrečius šiauliškius prokurorus ir teisėjus. Štai kokia ta „kontrolė“. Šį priekaištą grindžiu Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos išvadomis. Tose išvadose yra kaltinama ir Generalinė prokuratūra, ir jos vadovas, kuris nesukūrė kontrolės sistemos arba nuolaidžiavo“, – teigia S.Šedbaras.
Problema, pasak pašnekovo, yra ne tik Drąsiaus Kedžio istorija.
„Ir žurnalistų pokalbių pasiklausymai, ir pasivažinėjimai į Šiaulius liudija netvarką sistemoje. O vėliau aiškėja, kad lyg ir nėra jokio atsakingo asmens. Man suprantamesnė esama policijos atskaitomybė: policijos sistema atskaitinga vidaus reikalų ministrui ir už netvarką joje atsakytų vidaus reikalų ministras“, – „Lietuvos žinioms“ teigė pašnekovas, pridurdamas, jog nėra girdėjęs kurio nors policijos tyrėjo skundžiantis, kad ministras kišasi į jo bylą.
„Tai tiesiog neįmanoma. Ir aš iškart paneigiu galimą argumentą, kad teisingumo ministras imtų kištis į bylas, jei prokuratūra būtų priskirta teisingumo ministro atsakomybei. Juk policija, kaip matome, dirba sėkmingai, sklandžiai tiria bylas ir apie jokį kišimąsi nekalba“, – kalbėjo S.Šedbaras.
