Antradienį parlamentarai, 85 politikams balsavus „už“ ir penkiems susilaikius po pateikimo pritarė D.Grybauskaitės pasiūlytoms Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis, siūlančiomis įteisinti išplėstinį turto deklaravimą. Prezidentės nuomone, šios pataiso sukurtų galimybę „išgyvendinti vieną gėdingiausių problemų – teisėsaugos bejėgiškumą prieš asmenis, kurių kaltės įrodymai formaliai nėra pakankami, nors įspūdingas turimo turto ir teisėtų pajamų santykis liudija, kad asmuo savo materialinę gerovę kuria nusikalstamais būdais, o jo užimamos pareigos, ryšiai ar gyvenimo būdas leidžia nesunkiai suvokti, kokie tai būdai“. Pastebėta, kad dėl valstybės turto grobstymo ir piktnaudžiavimo tarnyba adekvati bausmė skiriama labai retai.
„Situacija iš tiesų netoleruotina ir neatgraso valstybės tarnautojų nuo nusikaltimų darymo, todėl reikia imtis griežtų priemonių“, – pristatydama pataisas ir atsakinėdama į Seimo narių klausimus antradienį sakė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.
„Situacija iš tiesų netoleruotina ir neatgraso valstybės tarnautojų nuo nusikaltimų darymo, todėl reikia imtis griežtų priemonių“, – sakė S.Cirtautienė.Pasak patarėjos, priėmus minėtas pataisas, teisėsaugininkų darbą dar palengvintų visuotinis pajamų ir turto deklaravimas. Tuomet pareigūnams būtų kur kas lengviau išsiaiškinti, jog asmens oficialiai deklaruojamos pajamos neproporcingai mažos lyginant su turimu turtu. Tačiau S.Cirtautienė vylėsi, kad įteisinus išplėstinį turto konfiskavimą, savo turto ir pajamų pagal įstatymus neprivalantys deklaruoti gyventojai patys ryšis tai daryti norėdami apsidrausti nuo galimų įtarimų.
Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška klausė, ar naujosios kodekso pataisos nepaskatins smulkių verslininkų, kurie pakeitus mokesčių sistemą, ėmė slėpti dalį pajamų, medžiokle. S.Cirtautinė tikino, kad norint imtis priemonių prieš neproporcingai daug turto sukaupusius asmenis pirmiausiai reikės nustatyti akivaizdų atotrūkį tarp gaunamų legalių pajamų ir didelio turto. Esą jei asmuo iš tiesų dirbo, bet nuslėpė dalį pajamų, tos pajamos Baudžiojo kodekso rėmuose laikomos teisėtomis, o pažeidimu laikoma jų apskaita.
Dabar pataisos po pateikimo bus svarstomos Seimo komitetuose. Į Seimo posėdžių salę šis klausimas grįš lapkritį.
Papildyta 13 val. Pasak S.Cirtautienės, įsigaliojus kodekso pataisoms, jos būtų taikomos visiems gyventojams – ne vien valstybės tarnautojams, bet ir verslininkams. Ji akcentavo, jog įstatymų pakeitimai ne tik išplėstų galimybes konfiskuoti jį neteisėtai įgijusių asmenų turtą, bet ir leistų perimti jį iš trečiųjų asmenų: „pagrindinė problema šiandien yra ta, kad dažniausiai kaltininkai praktiškai išvengia atsakomybės perleisdami savo neteisėtai įgytą turtą tretiesiems asmenmis, t.y. artimisiems, giminaičiams, pažįstamiems draugams ir panašiai.“
Pataisomis taip pat siūloma galimybė numatyti galimybę kriminalizuoti neteisėto vertės turto įgijimą. Kitaip tariant, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo neteisėtai įgijo turto už ne mažiau nei 32,5 tūkst. Lt, jam grėstų ir baudžiamoji atsakomybė: bauda, areštas arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
