Ar įmanoma žmogui išgyventi už 79 eurus?
Suprasti akimirksniu
- Septynių asmenų šeima turi išgyventi už 551 eurą
- Gavusi papildomą išmoką atsidūrė dar didesniame skurde
- Vaikai svajoja baigti mokslus ir ištrūkti iš užburto rato
- Daugiavaikė mama mąsto apie darbą emigracijoje
„Ar Lietuvos valstybei mes esame patys didžiausi kenkėjai, kuriuos reikia išvyti iš Lietuvos kaip pasiutusius šunis? Kodėl esame verčiami gyventi baisiame skurde, tarsi Lietuva būtų nusiaubta kokio nors baisaus stichinio įvykio?
Net jeigu nebūtų nusiaubta – ar vis tiek sunkiausia turi būti daugiavaikei šeimai? Kartais, skaitydama žinių portalus ar žiūrėdama, ką rodo televizija, pagalvoju – gal aš sapnuoju, gal gyvenu ne toje Lietuvoje... Ar tikrai niekam neįdomu, kaip žmogui išgyventi mažiau nei už 100 eurų?“ – piktinosi penkis vaikus auginanti Lina.
Nors Marijampolės rajone gyvenanti šeima socialinės paramos gavėja yra jau labai seniai, vyras visą laiką dirbo. Darbo neteko tik visai neseniai. Tačiau susirasti darbą už normalų atlygį provincijoje beveik neįmanoma, 400 eurų į rankas – jau didelė sėkmė. Moteris augino vaikus, nes vietų darželyje nėra, o palikti jų be priežiūros nenorėjo. Taigi mezgė, lopė ir prižiūrėjo ūkį – daržą, karvę, pievą.
Pagal galiojančius teisės aktus, valstybės remiamos pajamos – 102 eurai. Tai reiškia, kad jeigu žmogaus pajamos mažesnės už šią sumą, mokama išmoka, kad ši suma susidarytų. Tiesa, tokios lubos nustatytos tik pirmam šeimos nariui. Antrajam mokama 85 proc. šios sumos, trečiajam ir kitiems – 70 proc. Taigi nors valstybė deklaruoja skatinanti gimstamumą, panašu, kad turėti daug vaikų Lietuvoje neapsimoka. Valstybės nustatyta suma, už kurią šeima turėtų mėnesį išgyventi, yra 551 euras. Taigi vienam šeimos nariui tenka nepilni 79 eurai.
Geriau pati vaikščios basa, bet vaikus į mokslus išleis
„Kadangi iki dabar vyras visą laiką dirbo, taip pat į pajamas įskaičiuojami ir vaiko pinigai, kas mėnesį gaudavome maždaug apie 120 eurų socialinę pašalpą bei kompensaciją už šildymą. Aišku, niekas už tokius pinigus neišgyvena. Kaip mes vertėmės? Mano mama dvejus metus buvo ant patalo, gavo neįgalumo išmoką, neįgalus buvo ir brolis, jis man atiduodavo savo pašalpą, 500 litų.
Aš taupiau. Galima sakyti, kad slėpiau tuos pinigus kojinėje, bet jie vis tiek ištirpo. Išleidau juos vaikų poreikiams. Aš puikiai suprantu, kad paauglys, nuėjęs į skuduryną, gali nerasti sau tinkamų batų. Aš pati galiu vaikščioti bet ką apsiavusi, bet vaikai turi gauti naujus batus. Juk jiems labai svarbu neišsiskirti iš bendraamžių. Be to, skudurynai pabrango tiek, kad man geriau važiuoti į Lenkiją ir ten sumokėti porą eurų daugiau už naują drabužį, kuris bus dėvimas ilgiau negu padėvėtas.
Ar Lietuvos valstybei mes esame patys didžiausi kenkėjai, kuriuos reikia išvyti iš Lietuvos kaip pasiutusius šunis?
Turiu pasakyti, kad mums be galo daug padeda žmonės – be jų niekaip neišsiverstume, tiek vietiniai, tiek jų pažįstami, kurie akyse mūsų nėra matę. Gauname iš jų tiek pinigų, tiek daiktų.
Iš valdininkų pusės nuolat tenka susidurti su požiūriu, kad jeigu didelė šeima, ji turi būti netvarkinga, nesirūpinti savo vaikais, tačiau žmonės mato, kaip mes gyvename. Mano vaikai puikūs. Dvyliktokė – konkursuose dalyvaujanti pianistė, ruošiasi stoti į Muzikos akademiją. Į visus konkursus ją vežiojome patys, įsivaizduojate, kiek tai kainuoja... Vienas iš sūnų – pamišęs aviamodeliuotojas. Taip pat dalyvauja respublikinėse varžybose. Visi jie kabinasi į mokslus, nes turi svajones, nori įgyti profesiją ir tikisi iš jos gyventi oriai“, – atviravo moteris.
Kai esi verčiamas dar labiau taupyti, tai jau iš tiesų žemina
Lina atvirai sako, kad savo vaikais didžiuojasi. Nėra iš jų sulaukusi nė vieno nepagrįsto prašymo. Jei tik atsiranda galimybė padėti ūkininkams, visada pasiruošę padirbėti kartu su mama. Kaimynai už pagalbą skolingi nelieka, tačiau gautus pinigus vaikai atiduoda į bendrą šeimos biudžetą, o tuomet jau sprendžiama, kuriam ko labiausiai reikia.
Turbūt nėra šeimos, iš kurios bent vienas nebūtų išvykęs dirbti į užsienį.
„Kokie nuostabūs mano vaikai, pamačiau pernai vasarą. Buvome viename renginyje. Diena – karšta, kiti draugai eina pirkti ledų, praeidami vis klausia, ar mes pirksime ledų. Tuomet ir suvokiau, kad mano vaikams net mintis tokia nekyla, nes jie žino, kad ledų sau leisti negalime. Ir nerodė dėl to jokio nepasitenkinimo.
Vyresnėlė nori gražiai atrodyti, bet puikiai sugeba apsipirkti „Humanoje“, žino, kada ten nuolaidos. Ji nori vaikščioti į koncertus, deja, gali eiti tik į tuos, kurie nebrangūs, nors turi pusės kainos nuolaidą. Tačiau kai ji renkasi koncertą, o ne drabužį ar kitą daiktą, aišku, visada stengsiuosi patenkinti šį jos poreikį. Verčiuosi kaip galiu, bet norisi patenkinti ne tik pagrindinius savo poreikius. Kai esi verčiamas dar labiau taupyti, tai jau iš tiesų žemina. Aš jau nebeturiu, iš ko taupyti, nebent į skolas pradėti lįsti“, – pasakojo pašnekovė.
Gauta išmoka džiaugėsi neilgai – teko grąžinti su kaupu
Pati Lina profesijos neįgijo, todėl savo apylinkėse galėtų įsidarbinti tik už minimalų atlyginimą. Kitokio darbo čia, provincijoje, nėra.
„Pavyzdžiui, dabar yra galimybė įsidarbinti indų plovėja kavinėje. Bet darbas mieste, baigiasi vėlai, kaip aš grįšiu namo – pėsčia pareisiu? O atlyginimas – tik minimalus. Galima būtų ieškoti darbo Birštone, bet iki jo 30 km, važinėti tektų už savo pinigus. Taigi iš tiesų neini į darbą ne todėl, kad esi tinginys, o kad už siūlomą atlyginimą vis tiek neišgyventum. Žmonės dažnai mano, kad daugiavaikės šeimos gauna daug lengvatų. Visos mano lengvatos – už dukrų muzikos mokyklą moku pusę kainos. Dar jaunėlis į darželį būtų ėjęs nemokamai, jei būtų buvę vietų“, – dėstė pašnekovė.
Viltis šeimai sužibo, kai metų pabaigoje ji gavo išmokas už žemę, paveldėtą iš mirusios mamos, – 425 eurus, kurie į sąskaitą įplaukė lapkričio ir gruodžio mėnesiais: bus už ką vasarą šieną susitvarkyti ir užlopyti visas finansines skyles. Toje žemėje ganosi šeimos karvė, todėl žolę būtina prižiūrėti, antraip po kelerių metų nieko neliks.
„Paaiškėjo, kad gavę 425 eurų išmoką, dar prisidėjo vyro vadinamasis tryliktas atlyginimas – 150 eurų priemoka, dviem mėnesiams, per kuriuos pinigai byrėjo į sąskaitą, netekome teisės į socialinę pašalpą. Aš net nepagalvojau apie tai, o valstybė paskaičiavo, kad permokėjo mums 593 eurus, kuriuos turėjome grąžinti. Taigi netekome netgi daugiau negu gavome, kadangi mums nuėmė ir kompensaciją už šildymą, o tuo metu buvo pats šildymo įkarštis. Pašalpos permoka buvo 249 eurai, kompensacija už šildymą – 344 eurai.
Klausiau ūkininkų – jiems žemės ūkio išmokos neskaičiuojamos kaip pelnas. Ūkininkai pajamų mokestį moka tik nuo parduotos produkcijos, už išmokas mokesčių jiems mokėti nereikia, kadangi šios išmokos traktuojamos kaip papildoma parama. Tuo tarpu jeigu paprastas žmogus gauna išmoką, ji skaičiuojama kaip pajamos“, – svarstė Lina.
Geriau jau būtų negavusi išmokos
Pasak moters, būtų geriau, jeigu šios išmokos ji būtų negavusi, kadangi tuos mėnesius šeima turėjo išgyventi už dar mažesnę sumą negu paprastai. Apsilankiusi savivaldybėje ir išdėsčiusi, į kokius įstatymų spąstus pateko, Linos šeima sulaukė tik vienkartinės 102 eurų pašalpos. Tai viskas, kas pagal teisės aktus jai gali priklausyti.
„Tik tiek, kad niekada nebadaujame. Kieme yra daržas, jame daug ką auginamės. Iki pernai metų ir bulves auginau, bet kai blogesni metai, jos tampa auksinės, todėl pradėjau pirkti. Visi mano, kad kaime lengva prasimaitinti. Jau ne kolūkio laikai ir niekas nears žemės už butelį. Karvei pievą taip pat reikia prižiūrėti. Jei kelerius metus netręši, neliks pievos. Laimė, už pagalbą ūkininkams gavau pigesnių trąšų. Ir jau ne vienerius metus mane maitina motulė Lenkija. Seniai be jos neišgyvenčiau. Važiuojame kartą per du mėnesius, apsiperkame tiek, kad visko užtektų iki kito važiavimo“, – atviravo pašnekovė.
Pasak Linos, Marijampolės rajone sunkiai verčiasi daugybė žmonių. Turbūt nėra šeimos, iš kurios bent vienas nebūtų išvykęs dirbti į užsienį. Ji pati ateityje, kai paaugs jaunėlis, taip pat galvoja apie darbo emigranto dalią.
„Štai kaimynų namai jau kurį laiką stovi tušti. Iš pradžių išvažiavo tėvai, po to pasiėmė į Norvegiją sūnų. Tokių šeimų kaip mes, su vaikais, čia nedaug. Kol kas esu reikalinga vaikams. Sūnui dar norisi prieš miegą paskaityti pasaką, o ir kitiems reikia dėmesio.
Savivaldybės darbuotoja: išmokos už žemę visada mokamos per šildymo sezoną
Marijampolės savivaldybės Piniginės paramos skyriaus vedėja Vida Bružinskaitė pasakojo, kad rajone per mėnesį susidaro apie 650 šeimų, kurioms mokama socialinė pašalpa.
Jų skaičius svyruoja, kadangi vieni žmonės įsidarbina, kiti išvažiuoja, treti gauna kitokias pajamas, ketvirti ateina prašyti paramos, nes netenka darbo. Būna ir tokių, kurie atvirai sako, kad dirbti jiems neapsimoka, nes gaudami vos keliais eurais daugiau už valstybės remiamas pajamas netenka kur kas daugiau lengvatų – pirmiausia kompensacijos už šildymą.
„Prieš keletą metų esame skaičiavę, kad keturių asmenų šeimai, sudėjus visas išmokas, vaiko pinigus, nemokamą maitinimą ir kitas lengvatas, susidaro apie 2 tūkst. litų (apie 580 eurų). Tai nemaža parama. Bet kuriuo atveju vis dėlto raginčiau žmones eiti dirbti, nes jie tuomet neiškris iš darbo rinkos, turės galimybę lavinti darbinius įgūdžius.
Kai pripranti gyventi iš pašalpų, sunku ištrūkti. Yra atvejų, kai iš tos pačios šeimos ateina trečia karta: seneliai taip gyveno, tėvai taip gyveno ir anūkai bando taip gyventi. Kiti sako nenorintys vergauti už menką atlygį. Reikia pripažinti, kad iš tiesų kai kurios įmonės naudojasi padėtimi, mokėdamos minimalų atlyginimą už 12 valandų darbą“, – svarstė pašnekovė.
Prieš keletą metų esame skaičiavę, kad keturių asmenų šeimai, sudėjus visas išmokas, vaiko pinigus, nemokamą maitinimą ir kitas lengvatas, susidaro apie 580 eurų.
Specialistės teigimu, visais atvejais mokamas skirtumas tarp gaunamų realių pajamų ir valstybės remiamų pajamų. Į pajamas įskaitomos visos gaunamos pajamos, taip pat išmokos už žemę ir vaiko pinigai. 2–7 metų vaikams kas mėnesį mokama 15,20 euro. Jei šeimoje auga trys ir daugiau vaikų, ši išmoka mokama iki kol vaikui sukaks 18 metų. Vaiko pinigai priklauso tik tuo atveju, jei vienam šeimos nariui pagal pajamas tenka ne daugiau kaip 153 eurai.
„Kadangi deklaruoti reikia praėjusių metų pajamas, būna, kad žmonės pamiršta turėję pajamų. Dažniausiai tai vienkartiniai pardavimai, pavyzdžiui, metalo. Susidaro permokos, kurias tenka grąžinti. Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokos mokamos metų pabaigoje ir pradžioje, t. y. nuo spalio iki vasario mėnesio. Deja, į šį laikotarpį iš tiesų patenka šildymo sezonas ir žmonės netenka kompensacijų.
Kita vertus, žemė vis dėlto gali būti žmogaus pragyvenimo šaltinis ir ją reikėtų išnaudoti, o mes susiduriame ir su tuo, kad didelė dalis pašalpų gavėjų netgi nenori turėti savo daržų savo reikmėms – jiems ir sėklas pirkti per brangu, ir įdirbti žemę. Gyvena tik iš to, ką duoda valstybė“, – tikino V.Bružinskaitė.
