Spaudos konferenciją iš VRK galite pažiūrėti čia:
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sakė, kad rinkimų organizavimas COVID-19 metu yra milžiniška naujovė rinkimų organizatoriams ir rinkėjams.
Anot L.Matjošaitytės, Sveikatos apsaugos ministerija per valstybės rezervą apylinkių rinkimų komisijoms perdavė asmens apsaugos priemones, kurios apsaugos komisijų narius ir rinkėjus.
Rinkimų komisijų nariams pakaks dėvėti nosį ir burną dengiančias medicinines kaukes ar respiratorius, vienkartines pirštines ir dezinfekuoti rankas.
„O visus atvykstančius rinkėjus pakviesime pasirūpinti asmens apsaugos priemonėmis. Nekeliamas reikalavimas būtinai dėvėti medicininę veido kaukę, būtinai respiratorių. Tinkamos ir daugkartinio naudojimo asmens apsaugos priemonės – visos tos priemonės, kurios yra tinkamos uždarose patalpose, kurias toleruoja Sveikatos apsaugos ministerija“, – aiškino L.Matjošaitytė.
Be asmens apsaugos priemonių ir asmens dokumento, balsuoti atvyksiantys rinkėjai raginami turėti savo rašymo priemones.
Jeigu atsitiktų taip, kad rinkėjas rašymo priemones neturės, jis, pasak L.Matjošaitytės, taip pat galės balsuoti. Rinkimų komisijose bus daugkartinių rašymo priemonių, kurios bus nuolat dezinfekuojamos.
Trys esminiai reikalavimai
Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė taip pat akcentavo, kad balsavimo vietose būtina dėvėti veidą dengiančias kaukes, laikytis saugių atstumų.
„Rinkimų vietose tikrai labai prašome laikytis bent jau 2 m atstumo vienam nuo kito. Tiesiog neskubėti, geriau palaukti, kad sumažintumėme galimą viruso plitimo riziką“, – akcentavo ji.
Dar viena primygtinė rekomendacija, anot L.Ašoklienės, atvykus į balsavimo vietas būtinai dezinfekuoti rankas.
Vyriausioji epidemiologė priminė laikytis ir čiaudėjimo bei kosėjimo higienos.
„Atsinešti savo rašiklį taip pat yra labai svarbu“, – nurodė ji.
Rinkimų komisijų nariai, dirbsiantys rinkimų apylinkėse, irgi turės dėvėti asmens apsaugos priemones. Nors jie gali mūvėti pirštines, L.Ašoklienė rekomendavo kuo dažniau plauti ir dezinfekuoti rankas. Ji taip pat priminė, kad rinkimų apylinkių patalpos privalės būti periodiškai vėdinamos ir dezinfekuojamos.
„Turbūt kur kas didesnis iššūkiai laukia komisijų narių, kurie turės lankyti rinkėjus namuose, nes čia mes susiduriame su šiek tiek kitokia situacija. Viena yra nueiti pas tuos, kurie turi teisę balsuoti namuose, o kita yra nueiti pas izoliuotus asmenis. Čia vėlgi atsiranda du dalykai: izoliuoti asmenys dėl kontakto ir izoliuoti asmenys, nes serga. Atsižvelgiant į šią situaciją komisijų nariai turės dėvėti atitinkamo lygmens apsaugos priemones, priklausomai nuo to, pas kokį rinkėją jie eina. Dėvėti apsaugos priemones yra labai svarbu, bet svarbu jas tinkamai dėvėti. Tik tinkamai jas dėvint, jos gali apsaugoti nuo užsikrėtimo virusu“, – pažymėjo L.Ašoklienė.
Balsavimas iš anksto – keturias dienas
Balsavimas Seimo rinkimuose iš anksto prasidės jau pirmadienį. Jis vyks kiek kitaip nei prieš ketverius metus.
L.Matjošaitytė sakė, kad bus daugiau išankstinio balsavimo dienų – vietoj dviejų dienų balsavimo savivaldybių patalpose, dabar bus galima balsuoti keturias dienas: nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
„Jeigu rinkėjas rinkimų dieną negali atvykti arba žino, kad negalės rinkimų dieną atvykti į savo apylinkę, galima pasinaudoti galimybe atvykti balsuoti iš anksto į bet kurią savivaldybę. Balsavimas iš anksto bus organizuojamas nuo 7 valandos iki 20 valandos“, – nurodė VRK pirmininkė.
Balsavimas iš anksto bus organizuojamas ne tik savivaldybių pastatuose, bet ir papildomose patalpose. L.Matjošaitytė informavo, kad apie trečdalis savivaldybių įvykdė vienokius ar kitokius pokyčius dėl to.
Tarkime, Vilniaus miesto savivaldybė turės kelias išankstinio balsavimo vietas – ne tik merijos pastate, bet ir patalpose Saulėtekyje, A.Sacharovo, Lukiškių aikštėje.
Kauno miesto savivaldybė vietoj balsavimo merijos administracijos pastate, surado dvi kitas patalpas – Rotušės aikštėje ir Kęstučio gatvėje.
Klaipėdos miesto savivaldybės pastate išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose taip pat nebus organizuojamas. Kaip nurodė L.Matjošaitytė, jis vyks Žvejų rūmuose.
Nuo trečiadienio iki penktadienio balsavimas vyks specialiuose punktuose: ligoninėse, socialinės globos, rūpybos įstaigose, laisvės atėmimo vietose.
L.Matjošaitytės teigimu, į specialius punktus rinkimų komisijos nariai vyks pasirengę – dėvėdami asmens apsaugos priemones. Jeigu komisijų nariai vyks į gydymo įstaigas, infekcinius skyrius, pas rinkėjus, kuriems nustatytas koronavirusas, jie turės dėvėti specialius apsauginius kostiumus, antbačius, kepuraites ir panašiai.
Balsuoti bus galima ir namuose. Tokią teisę turi rinkėjai, vyresni nei 70 metų, neįgalieji, neįgaliuosius slaugantys ir prižiūrintys asmenys, taip pat tie, kas dėl sveikatos būklės rinkimų dieną negali atvykti balsuoti, užsikrėtusieji koronavirusu, esantieji saviizoliacijoje.
Balsuoti norintys saviizoliacijoje esantys rinkėjai turėtų kreiptis į VRK, užpildyti specialios formos prašymą (jis skelbiamas komisijos interneto svetainėje).
Atėję balsuoti rinkėjai – tiek išankstinio balsavimo metu, tiek rinkimų dieną, gaus du rinkimų biuletenius – balsuoti vienmandatėje ir daugiamandatėse rinkimų apygardose.
Balsavimo daugiamandatėje rinkimų apygardoje biuletenyje rinkėjai ras nurodytas 17 Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų. Jo apačioje – penki langeliai, į kuriuos rinkėjai galės įrašyti savo pirmumo balsus – kuriuos kandidatus reitinguoja.
Neįgaliesiems pritaikytos ne visos patalpos
Anot L.Matjošaitytės, nepavyko pasiekti, kad visos rinkimų apylinkės būtų pritaikytos balsuoti negalią turintiems gyventojams. VRK pirmininkė sakė, kad savivaldybės informavo, kad apie 90 procentų rinkimų apylinkių bus pritaikytos negalią turintiems asmenims.
Informaciją apie tai, kurios patalpos yra pritaikytos negalią turintiems asmenims, galima rasti VRK interneto svetainėje.
L.Matjošaitytė taip pat minėjo, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, yra parengtos vadinamosios įmautės Brailio raštu. Į jas dedami rinkimų biuleteniai, kuriuose galės balsuoti turintieji regos negalią.
VRK spaudos konferencijoje dalyvavusi Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitytė sakė, kad kol kas apie žmonių su negalia balsavimą kalbame kaip apie naujovę, šis procesas suintensyvėjo tik prieš kelerius metus.
Tada pradėta kalbėti, tarkime, apie balsavimo patalpų prieinamumą neįgaliesiems, komisijų nariai pradėti mokyti, kaip bendrauti su negalią turinčiais rinkėjais.
„Iš tiesų procesas vyksta. Jis galbūt nėra labai sklandus, dar yra kur tobulėti. Jaučiamas didelis dėmesys ir bendradarbiavimas tarp VRK ir įvairių negalios organizacijų, bet kaip silpnesnę grandį galėčiau įvardyti savivaldybes. Joms kol kas tai yra didelis iššūkis, kaip padaryti, kad pritaikytų rinkimų apylinkes, kad jose galėtų balsuoti ir žmonės, judantys su vežimėliais, kitomis priemonėmis. Priminsiu, kad Lietuvoje yra apie 60 tūkstančių žmonių, turinčių judėjimo negalią. Tai yra iš tiesų nemaži skaičiai“, – sakė G.Žemaitytė.
Anot jos, per ankstesnius rinkimus pastebėdavome vos vieną kitą balsuoti atėjusį negalią turintį žmogų, o dabar tokių rinkėjų daugėja, procesas įsivažiuoja.
Paštu balsuos keturiose užsienio šalyse
L.Matjošaitytės teigimu, šiemet užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai galės balsuoti naujai įsteigtoje Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Užsienyje gyvenantys piliečiai Seimo rinkimuose galės balsuoti „gyvai“ beveik visose mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse užsienyje. Balsavimas paštu užsienyje vyks keturiose diplomatinėse atstovybėse: ambasadoje Izraelyje, konsulatuose Los Andžele ir Niujorke (JAV) bei San Paule (Brazilija).
Pasak L.Matjošaitytės, ketvirtadienį VRK posėdyje planuojama priimti sprendimą, kad ir Šveicarijoje būtų balsuojama paštu.
Preliminariais duomenimis, balsuoti užsienyje yra užsiregistravę per 40 tūkst. Lietuvos piliečių. L.Matjošaitytė sakė, kad per 2016 metų Seimo rinkimus balsuoti užsienyje buvo užsiregistravę per 19 tūkst. piliečių. Balsavo tuomet – 16,4 tūkst. rinkėjų.
Dalyvauja 17 partijų
Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną. Antrasis jų turas – po dviejų savaičių.
Vienmandatėse rinkimų apygardose išrinksime 71 parlamentarą.
Daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tai yra pagal partijų sąrašus, išrinksime 70 Seimo narių.
Rinkimuose dalyvauja 17 politinių partijų. Jos daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą iškėlė 1724 kandidatus.
Vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą patekti bandys 758 kandidatai. 737 jų iškelti politinių partijų, 23 išsikėlė patys.