Nežinojo, kad už biuletenį automatiškai pinigai nemokami
„Pernai vyras prarado darbą, užsiregistravo Darbo biržoje. Buvo išsiųstas mokytis, ką ir darė šešis mėnesius. Tuomet už šiuos mokslus reikėjo atidirbti vienoje įmonėje. Deja, darbas vyrui buvo pernelyg sunkus – neatlaikė jo sveikata ir teko imti keletą biuletenių. Supratęs, kad ten dirbti dėl sveikatos nesugebės, galiausiai vyras išėjo iš darbo ir nusprendė dirbti savarankiškai, todėl išsiėmė verslo liudiją.
Mes žinojome, kad turint verslo liudijimą jau neįmanoma pretenduoti į pašalpas. Tačiau didžiausias smūgis buvo, kai sužinojome, kad dėl šios priežasties jau nebegausime pašalpų ir už praėjusius mėnesius.
Kadangi esame daugiavaikė šeima – gyvename šešiese, jau seniai neišsiverčiame be pašalpų. Tačiau kadangi vyras kurį laiką buvo nedirbantis, o vėliau įsidarbino, pagal galiojančią tvarką, prašymą pašalpai gauti reikia pildyti iš naujo, kadangi pasikeitė šeimos pajamos. Taip ir padarėme, juolab kad vyro atlyginimas buvo labai mažas“, – pasakojo moteris.
Kadangi pašalpos skiriamos atsižvelgiant į einamąsias mėnesio pajamas, reikėjo laukti liepos pradžios, kai bus išmokėtas vyrui atlyginimas. Tačiau jau pirmą darbo mėnesį jam sušlubavo sveikata ir teko imti biuletenį. Liepos pabaigoje šeima sulaukė socialinės darbuotojos skambučio, kuri informavo, kad kol vyras pats nenueis į „Sodrą“ ir nepasirašys ant tam tikros formos, pinigai už biuletenius jam nebus pervesti. O kol nepervesti šie pinigai, nėra aiškios šeimos pajamos, vadinasi, neįmanoma nustatyti pašalpos dydžio.
Atsakymas pribloškė
„Mes šito nežinojome, taigi, viena vertus, patys uždelsėme procesą, kita vertus, mūsų niekas neįspėjo, kad tai reikia padaryti, o patys su panašiais dalykais nebuvome susidūrę. Biuletenio pinigai, kai jau viskas buvo sutvarkyta, atėjo per kelias darbo dienas, bet tai jau buvo liepos pabaiga, o birželio pradžioje pateiktas prašymas dėl pašalpos skyrimo dar nebuvo svarstytas. O kaip tik tuo metu vyras nusprendė išeiti iš darbo ir išsiėmė verslo liudijimą.
Mes žinojome, kad turint verslo liudijimą jau neįmanoma pretenduoti į pašalpas. Mūsų valstybė mano, kad su verslo pažymėjimais žmonės pas mus labai turtingi. Verskis, kaip nori, badauk, bet valstybė tau nepadės. Tačiau didžiausias smūgis buvo, kai sužinojome, kad dėl šios priežasties jau nebegausime pašalpų ir už praėjusius mėnesius, kai mūsų pajamos tikrai buvo mažos. Mūsų skaičiavimais, valstybė už tuos du mėnesius – birželį ir liepą – sutaupė mažiausiai 400 eurų. Esą, jeigu vyras jau turi verslo pažymėjimą, o prašymas dėl pašalpos dar nepatenkintas, jau ir nebeįmanoma jo patenkinti, nes pašalpos mums nepriklauso. Suprantu, kad teisiškai jie teisūs, tačiau iš žmogiškumo pusės labai skaudu“, – guodėsi Lina.
Moteriai skaudžiausia, kad valstybė pasinaudojo įstatymo numatytomis galimybėmis nebesumokėti šeimai du mėnesius priklausiusių pašalpų, kai pinigai daugiavaikei šeimai taip reikalingi. Ne dėl jų kaltės taip ilgai užsitęsė svarstymo procesas, tačiau jie nukentėjo labiausiai.
Šeima nenori gyventi vien iš pašalpų, bando suktis, kaip gali. Taip pat neketina slėpti savo pajamų ir vos galą su galu sudurianti šeima pasiruošusi susimokėti valstybei mokesčius. Todėl ir verslo liudijimą vyras pasiėmė, tačiau jau antrą kartą susiduria su neteisybe.
Tai jau antra nuoskauda – valstybė „atėmė“ ir pernai
Pernai, kai šeima gavo valstybės išmoką už iš mirusios mamos paveldėtą žemę, ji ne tik neteko socialinės pašalpos, bet ir turėjo grąžinti valstybei daugiau, negu gavo.
Gavusi išmoką – 425 eurus – šeima, daug metų neišsiverčianti be valstybės paramos, nors vyras visada dirbo, apsidžiaugė: bus už ką vasarą šieną susitvarkyti ir užlopyti visas finansines skyles. Toje žemėje ganosi šeimos karvė, todėl žolę būtina prižiūrėti, antraip po kelerių metų nieko neliks.
Nors ūkininkams šios išmokos neskaičiuojamos kaip pajamos, ūkininkai nemoka nuo jų mokesčių, mums, socialiai remtiniems, jos traktuojamos kaip pajamos.
Tačiau valstybė netruko paskaičiuoti, kad šeima turi grąžinti netgi daugiau, negu gavo – 593 eurus. Mat du mėnesius, kol byrėjo pinigai už žemę, pašalpa šeimai nepriklausė, taip pat nepriklausė kompensacija už šildymą, o tai buvo žiemos mėnesiai, pats šildymo sezono įkarštis. Pašalpos permoka buvo 249 eurai, kompensacija už šildymą – 344 eurai. Visus šiuos pinigus teko grąžinti.
„Beje, šiemet ir vėl netekome išmokos už žemę, ir vėl valstybė nepasikuklino nuo mūsų atimti, nors ūkininkams šios išmokos neskaičiuojamos kaip pajamos, ūkininkai nemoka nuo jų mokesčių. O mums, socialiai remtiniems, jos traktuojamos kaip pajamos. Viena ūkininkė, kai pasiguodžiau, labai nustebo, bandė aiškinti, kad aš kažko nesupratau, kad negalėjo atimti pinigų iš mūsų.
Žmogui sunku įsivaizduoti, kad taip gali būti – tai, kuo visi ūkininkai naudojasi, mums nepriklauso. Nesvarbu, kad beveik neturiu už ką pirkti šieno, nėra su kuo susitvarkyti, nes šienas kainuoja brangiai. Kas gi tada belieka: karvutę kabiname palubėn ir džioviname... Jau šita nuoskauda buvo, o dabar – dar vienas smūgis. Taip Lietuva supranta pagalbą šeimoms. Prisigimdėte vaikų – esą, patys kalti, kam jų reikia“, – teigė pašnekovė.
Šeima didžiuojasi savo vaikais
Lina tikino, kad šeima visada stengėsi verstis, kaip galėjo, kad gyventų geriau, kad vaikai turėtų viską, ko jiems reikia.
„Aš puikiai suprantu, kad paauglys, nuėjęs į skuduryną, gali nerasti sau tinkamų batų. Aš pati galiu vaikščioti bet ką apsiavusi, bet vaikai turi gauti naujus batus. Juk jiems labai svarbu neišsiskirti iš bendraamžių. Be to, skudurynai pabrango tiek, kad man geriau važiuoti į Lenkiją ir ten sumokėti porą eurų daugiau už naują drabužį, kuris bus dėvimas ilgiau negu padėvėtas. Mums be galo daug padeda žmonės – be jų niekaip neišsiverstume, tiek vietiniai, tiek jų pažįstami, kurie akyse mūsų nėra matę. Gauname iš jų tiek pinigų, tiek daiktų.
Iš valdininkų pusės nuolat tenka susidurti su požiūriu, kad jeigu didelė šeima, ji turi būti netvarkinga, nesirūpinti savo vaikais, tačiau žmonės mato, kaip mes gyvename. Mano vaikai puikūs. Dvyliktokė – konkursuose dalyvaujanti pianistė, ruošiasi stoti į Muzikos akademiją. Į visus konkursus ją vežiojome patys, įsivaizduojate, kiek tai kainuoja... Vienas iš sūnų – pamišęs lėktuvų modeliuotojas. Taip pat dalyvauja respublikinėse varžybose. Visi jie kabinasi į mokslus, nes turi svajones, nori įgyti profesiją ir tikisi iš jos gyventi oriai“, – dar prieš metus 15min atviravo moteris.
Lina nebijojo prisipažinti, kad savo vaikais didžiuojasi. Nėra iš jų sulaukusi nė vieno nepagrįsto prašymo. Jei tik atsiranda galimybė padėti ūkininkams, visada pasiruošę padirbėti kartu su mama. Kaimynai už pagalbą skolingi nelieka, tačiau gautus pinigus vaikai atiduoda į bendrą šeimos biudžetą, o tuomet jau sprendžiama, kuriam ko labiausiai reikia.
Kaip skaičiuojamos pašalpos
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėjos Svetlanos Kulpinos, šeimoms, neturinčioms pakankamai lėšų pragyvenimui, piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu.
Pagal įstatymą, gyventojai turi teisę į minėtą paramą, jeigu atitinka bent vieną iš minėtame įstatyme nustatytų sąlygų. Pavyzdžiui, darbingo amžiaus darbingas asmuo privalo dirbti arba ieškotis darbo registruodamasis Darbo biržoje. Tiesa, dirbančiam, tačiau nepakankamas (mažesnes negu 102 eurai asmeniui ar kiekvienam šeimos nariui) pajamas gaunančiam žmogui piniginė socialinė parama teikiama nepriklausomai nuo jo darbinės veiklos formos. Tai reiškia, kad paramą gali gauti tiek dirbantieji pagal darbo sutartį, tiek dirbantys savarankiškai (pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą).
Įprastai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal vidutines 3 praėjusių mėnesių iki to mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Tais atvejais, kai pajamų šaltinis pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, arba pasikeitė šeimos sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, pajamos apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas.
Ministerija: pašalpą šeima turėjo gauti
„Iš pateiktos informacijos manytina, kad socialinė pašalpa šeimai turėjo būti paskirta nuo birželio mėnesio, vertinant birželio mėnesio pajamas. Nes, jeigu ligos pašalpa už birželio mėnesį buvo išmokėta liepos mėnesį, gauta ligos pašalpa įskaitytina į pajamas to mėnesio, už kurį ši išmoka paskirta, t. y. į birželio mėnesio gautas pajamas. Taigi, kai buvo žinomas apskaičiuotas ligos pašalpos dydis, įvertinus konkrečias aplinkybes, turėjo būti priimtas sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo birželio ir liepos mėnesiams.
Šiuo atveju nepakanka duomenų spręsti, dėl kokių priežasčių šeimai už birželio ir liepos mėnesius nebuvo paskirta socialinė pašalpa. Svarbu pažymėti, kad jeigu buvo priimtas sprendimas socialinės pašalpos neskirti, savivaldybės administracija privalėjo informuoti pareiškėją, nurodydama neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką“, – teigė S.Kulpina.
Pasak specialistės, skiriant piniginę socialinę paramą į šeimos arba vieno gyvenančio asmens gaunamas pajamas įskaitomos įvairios prigimties pajamos, nurodytos įstatyme. Asmens gaunamomis pajamomis laikytinos tiek pajamos iš žemės ūkio veiklos, tiek išmokos žemės ūkio veiklai, tiek pajamos už žemės nuomą ir kitos, nepriklausomai nuo to, ar minėtą veiklą vykdo asmuo, įregistravęs ūkį (ūkininkas), ar asmuo, deklaruojantis žemės naudmenas tam, kad gautų išmokas.
„Norint išsiaiškinti, dėl kokios priežasties šeimai socialinė pašalpa nebuvo skirta, situaciją reikėtų vertinti individualiai. Todėl siūlytume skaitytojai susisiekti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais, tel. (8 5) 266 42 83, ir išsamiau pateikti savo šeimos situaciją“, – patarė ministerijos atstovė.
