Už tokį nutarimą „Dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ antradienį balsavo 110 Seimo narių, o septyni susilaikė.
Valdžios sektoriaus deficito dydį Seimas nustatė vieneriems, o ne trejiems metams, kaip įprastai, dėl didelio neapibrėžtumo, susijusio su koronaviruso krize ir jos padariniais ekonomikai, socialinei aplinkai, sveikatos apsaugai ir viešiesiems finansams.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas priekaištavo, kad vienu dokumentu nustatomas 1 proc. deficitas, o trimečiame plane ir biudžeto projekcijose – 2,1 proc.
„Matyt, nepasieksime nei to minus 1 proc., nei to minus 2 proc., nes fiskalinis konsolidavimas tokiu atveju būtų tikrai labai reikšmingas. Šiuo metu, pagal mūsų projekcijas, turime 2021 metams numatytą 6,4 proc. struktūrinį deficitą ir iki 2022 metų planuojame jį sumažinti iki minus 2,1 proc., tai yra daugiau kaip 4 proc. BVP struktūrinio deficito mažinimas yra labai reikšminga fiskalinė konsolidacija“, – kalbėjo parlamentaras.
Pasak jo, dėl fiskalinės konsolidacijos išlaidų karpyti neplanuojama, nors nebeliks vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos valdymu. M.Majausko skaičiavimu, jos gali siekti apie kelis procentinius punktus.
„Taip, ekonomika kils ir struktūrinis deficitas šiek tiek mažės, bet tikrai turiu abejonių, ar mums pavyks pasiekti tą minus 2,1 procentinio punkto struktūrinį deficitą“, – tvirtino M.Majauskas.
Seimo Audito komiteto Zigmanto Balčyčio teigimu, nepaisant, kad šiuo metu netaikomos fiskalinės drausmės taisyklės, Vyriausybei būtina iš anksto projektuoti ir nustatyti išaugusios valdžios skolos mažinimo priemones ir kartu mažinti valdžios deficitą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius įspėjo apie grėsmes 2022 metais išauginti bendrąjį fiskalinį deficitą iki 10 procentų.
„Esmė yra ta, kad planuojant kitų metų asignavimus, kad būtų atsižvelgta ir įvertinta į šį priimtą įstatymą, kad mes neišaugintume bendro fiskalinio deficito iki kokių 10 proc.“, – pareiškė jis.
Pasak parlamentaro, šallies ekonomikai tarp visų Europos Sąjungos šalių nukentėjus mažiausiai, kitais metais bus diskutuojama dėl trimetės fiskalinės politikos.
„Jeigu siektume įgyvendinti tą 2,1 proc., būtų, manau, politinė savotiška savižudybė, jeigu palyginti šių metų suplanuotus asignavimus ir neskaičiuoti, kiek gausim papildomai pajamų, tai reikėtų išlaidas mažinti apie 1,8 mlrd. eurų“, – aiškino A.Butkevičius.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau Seime tvirtino, kad pagal Europos Komisijos 2021 metų vasario skolos tvarumo apžvalgą Lietuvos ilgalaikio tvarumo rizika yra maža.
Jos teigimu, kitų metų pirmąjį ketvirtį Lietuva parengs skolos suvaldymo strategiją. Taip pat bus sulaukta informacijos iš Europos Komisijos, kada planuojama nebetaikyti Stabilumo ir augimo pakto išimties ir bus sugriežtintos fiskalinės drausmės taisyklės.
Pasak ministr4s jos, tikėtina, kad 2022 metais fiskalinės drausmės taisyklės dar nebus sugriežtintos ir prie griežtesnių normų bus grįžtama 2023 metais.