Šią savaitę parlamentarai priėmė Teisingumo ministerijos rengtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas.
Pagal jas, laikinam asmenų sulaikymui bus taikomi tie patys pagrindai kaip ir suėmimui, tai yra jei kyla grėsmė, kad asmuo slapstysis, trukdys procesui, darys naujus nusikaltimus.
Priimtos pataisos numato, kad tuo atveju, jeigu asmuo būtų sulaikomas neužklupus nusikaltimo vietoje, jis būtų pristatomas pas teisėją dėl suėmimo skyrimo, nebent paaiškėtų naujos aplinkybės, kurios negalėjo būti žinomos sulaikymo metu.
Pareigūnai privalės surašyti nutarimą dėl sulaikymo skyrimo. Jame turės būti nurodyta nusikalstama veika, dėl kurios asmuo laikinai sulaikomas, jo padarymo vieta, laikas ir kitos aplinkybės ir sulaikymo pagrindas.
Numatyta galimybė apskųsti sprendimą dėl sulaikymo.
Maksimalus laikino sulaikymo terminas lieka 48 valandos, po to ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kaip ir dabar, spręs, ar kreiptis į teismą dėl asmens suėmimo, ar jį paleisti.
„Asmens laisvės suvaržymo procedūros ir pagrindai, kuriais valstybės institucijoms suteikiama teisė apriboti asmens laisvę, turi būti pagrįsti, o laikinas sulaikymas taikomas tik konkrečiais atvejais, kaip tai numato Konstitucija. Naujasis reglamentavimas tai labai aiškiai apibrėžia. Tai užtikrins teisinį aiškumą“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Per metus vidutiniškai pareigūnai sulaiko apie 19 tūkst. asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus, iš jų iki 2 tūkst. asmenų sulaikoma ne nusikalstamos veikos padarymo vietoje.