Profesionaliojo scenos meno įstatymo pakeitimai numato, kad nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Už tokias pataisas balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo septyni, susilaikė 22 parlamentarai. Siūloma, kad opozicijos atstovų inicijuoti pakeitimai įsigaliotų nuo liepos.
Iki šiol teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų kadencijų skaičius neribojamas.
Pataisos kartu numato, kad teatrų vadovams turėtų būti taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, o juos pažeidus savininko funkcijas įgyvendinanti institucija priimtų sprendimą tokį vadovą atleisti iš pareigų.
Vadovai būtų atleidžiami, jei būtų konstatuotas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, pažeistų Kultūros įstaigų darbuotojų profesinės veiklos ir etikos taisykles.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo tam tikram terminui dirbti vadovais priimti asmenys pareigas eitų iki šio termino pabaigos, o į darbą priimti neterminuotam laikotarpiui toliau eitų pareigas vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Pataisos taip pat numato, kad jei konkursas įstaigos vadovo pareigoms buvo surengtas iki statymo įsigaliojimo, tačiau konkurso nugalėtojas dar nepradėjo eiti pareigų, toks konkursas būtų laikomas negaliojančiu ir turėtų būti rengiamas iš naujo.
Tokioje situacijoje buvo ministrės pasitikėjimą praradęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, konkursą kitai kadencijai vadovauti teatrui laimėjęs dar praėjusių metų rugsėjį, tačiau naują kadenciją turėjęs pradėti nuo liepos, bet šio konkurso rezultatai panaikinti.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson konkurso į LNOBT generalinio direktoriaus pareigas rezultatus panaikino trečiadienį dėl atrankoje nustatytų pažeidimų.
G.Kėvišas BNS trečiadienį atsisakė pakomentuoti ministrės sprendimą.