Įstatymas numato, kad paskelbus karo, nepaprastąją padėtį ar ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose Valstybės sienos apsaugos tarnybai, teisėtai atvykus į Lietuvą – Migracijos departamentui arba užsienio valstybėje esančiose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
Taip pat numatyta, kad užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant nurodytos tvarkos, nepriimamas. Jam turi būti paaiškinta prašymo pateikimo tvarka.
Išimtys būtų taikomos pažeidžiamoms grupėms priskiriamiems užsieniečiams ar atsižvelgus į kitas individualias aplinkybes.
Dabar įstatyme numatyta, kad prieglobsčio prašymai priimami tiesiog Lietuvos teritorijoje.
Apribojus prieglobsčio prašymų pateikimo vietas, humanitarinis koridorius nuo Baltarusijos režimo persekiojimo bėgantiems žmonėms išliks, antradienį žadėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pernai po prezidento rinkimų Baltarusijoje režimui pradėjus represijas prieš taikius gyventojus Lietuva atidarė humanitarinį koridorių nuo persekiojimo bėgantiems asmenims – sudarytos palengvintos sąlygos baltarusiams atvykti į Lietuvą humanitariniais pagrindais.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per metus išduota daugiau nei 800 tokių leidimų.
Priėmęs įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas, Seimas pabaigė vienos dienos neeilinę sesiją. Per ją taip pat priimtas įstatymai, leidę ekstremalios situacijos sąlygomis Lietuvos kariuomenei suteikti daugiau įgaliojimų ir pripažinę tvoros statybą pasienyje su Baltarusija valstybinės svarbos projektu.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
