Pagal numatomą tvarką, penkerius metus į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3-3,5 tūkst. 19-26 metų jaunuolių. Šauktiniai bus rengiami pagal specialią karinio rengimo programą kariuomenės daliniuose Lietuvoje ir atlikę šią tarnybą perkelti į kariuomenės parengtąjį rezervą.
Už įstatymą ketvirtadienį balsavo 112, prieš – 3, susilaikė 5 parlamentarai.
Prieš balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, „Drąsos kelio“ narys Jonas Varkala ir „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
Prieš balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, „Drąsos kelio“ narys Jonas Varkala ir „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
Susilaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos nariai Juzefas Kvetkovskis, Michalas Mackevičius ir Irina Rozova, „Drąsos kelio“ atstovė Aurelija Stancikienė ir „darbietis“ Sergejus Ursulas.
Pirmasis šaukimas numatomas rugpjūtį, jei tvarka nebus pakeista, karinius mokymus jaunuoliai turės eiti 9 mėnesius.
Parlamentarai taip pat priėmė Darbo partijos pasiūlytą protokolinį nutarimą, kuriuo Vyriausybė įpareigota iki gegužės parengti įstatymo projektus, kuriais būtų naujai reglamentuota šauktinių tarnyba.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas priminė, kad sprendimas dėl šauktinių Valstybės gynimo taryboje buvo priimtas atsižvelgiant į įtemptą geopolitinę padėtį. Be to, anot ministro, kai kurie Lietuvos kariuomenės daliniai yra užpildyti itin menkai, o vien profesionaliais kariais to padaryti neįmanoma, nes kasmet kariuomenė pasipildo 600-800 profesionalų.
„Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas, atėjęs į tarnybą, informavo mane apie dalinių užimtumą, be to, geopolitinė situacija darosi vis labiau įtempta. Šios aplinkybės lemia, kad siūlome priimti tokį sprendimą“, – sakė jis.
„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis J.Oleko klausė, kas būtų, jei jis, gavęs šaukimą į kariuomenę, kitą dieną išvyktų į Airiją.
Išvykimas iš šalies neatima atsakomybės, vis tiek privaloma atlikti pareigą tėvynei.
„Išvykimas iš šalies neatima atsakomybės, vis tiek privaloma atlikti pareigą tėvynei. Yra gražių pavyzdžių, kaip Izraelyje, kur jaunuoliai atvyksta iš kitų valstybių atlikti karinę prievolę, o tada išvyksta tęsti studijas ar darbus kitose valstybėse“, – teigė J.Olekas.
J.Olekas pabrėžė, kad grąžinus šauktinių kariuomenę, visų frakcijų atstovai diskutuos, kaip tobulinti šaukimo atlikti privalomąją karo tarnybą tvarką.
R.Juknevičienė: Lietuva – silpnoji NATO grandis
Buvusi krašto apsaugos ministrė, konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, kad pagrindinė priežastis, kodėl reikia grąžinti šauktinių kariuomenę – rezervo parengimas: „To reikia ne todėl, kad karas bus, o tam, kad nebūtų karo, kad galėtume atgrasyti nuo jo, jei turėsime pakankamai žmonių. NATO grandinėje mes esame silpnoji grandis, nes neturime pakankamai pajėgumų.“
R.Juknevičienė teigė, jog Lietuvai ypač stinga karių, kurie gyventų civilinį gyvenimą, bet, reikalui esant, per mobilizaciją galėtų būti pašaukti.
„NATO ginkluote aprūpinti nesunku, bet reikia žmonių, kurie mokėtų ja naudotis“, – pabrėžė ji.
Svarstant projektą konservatorius Dainius Kreivys suabejojo, ar 3–3,5 tūkst. šauktinių pakaks, o jo partijos kolega Kęstutis Masiulis tikino, jog reikia reklaminės akcijos. „Dėl šauktinių sklando daug įvairių baubų, reikia juos išsklaidyti, paaiškinti žmonėms“, – teigė jis.
J.Olekas aiškino, kad jis ir dabar duoda daug interviu, aiškina visuomenei šauktinių kariuomenės grąžinimo būtinumą, o po to, kai šaukimo tvarka bus atnaujinta, pakeitimai bus pristatyti visuomenei.
B.Vėsaitė: šiuolaikinė ginkluotė turėtų būti profesionalų rankose
Skeptiškai apie šauktinių kariuomenės grąžinimą pasisakė socialdemokratė Birutė Vėsaitė. Ji aiškino esanti už profesionalų kariuomenę, nes „šiuolaikinė ginkluotė turėtų būti profesionalų rankose“.
Aš manau, kad ilgalaikiai bedarbiai – rezervas, kuriuo galima papildyti armijos gretas. Dar vienas šaltinis – pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės.
„Kodėl susidarė tokia padėtis? Ar ne buvusios Vyriausybės tai yra nuodėmė? Reikėtų prisiimti šitą atsakomybę. Visuomenei labai neramu, jeigu bus imami žmonės 38 metų, reikia labai apsispręsti. Aš manau, kad ilgalaikiai bedarbiai – rezervas, kuriuo galima papildyti armijos gretas. Dar vienas šaltinis – pataisos kolonijose sėdintys jauni žmonės. Lietuva garsėja kaip numeris pirmas, turintis didžiausią kalinių skaičių, juos reikia integruoti atsargiai, bet jiems tai būtų šansas įkibti į gyvenimą“, – posėdyje samprotavo B.Vėsaitė.
B.Vėsaitės išsakytus siūlymus pirmiausiai šaukti bedarbius ir už smulkius nusikaltimus kalinčius jaunuolius Seimui ketina teikti „tvarkietis“ Petras Gražulis.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio atstovai teigia sieksiantys, kad ilgainiui Lietuva turėtų gausią profesionalų kariuomenę. Partijos pirmininko Eligijaus Masiulio nuomone, tai galima būtų pasiekti nuosekliai didinant profesionalių karių algas.
Profesionalus karys šiuo metu per mėnesį uždirba apie 600 eurų.
