Pasiūlymo autorius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Valentinas Stundys aiškino, jog jo idėja susijusi „su veidrodinio atspindžio principo taikymu reglamentuojant tautinių mažumų kalbos mokymą mokyklose“ – siekiama nustatyti tokią pačią tvarką, kuri taikoma lietuvių mažumai Lenkijoje. Anot V.Stundžio, naująja įstatymo redakcija siekiama „plėsti galimybes visiems gerai mokėti valstybinę kalbą, nes tai susiję su žmogaus gyvenimo sėkme čia, Lietuvoje.“
Anot V.Stundžio, naująja įstatymo redakcija siekiama „plėsti galimybes visiems gerai mokėti valstybinę kalbą, nes tai susiję su žmogaus gyvenimo sėkme čia, Lietuvoje.“Pagal naująją tvarką, šių metų rugsėjo 1-ąją prasidėjus mokslo metams, Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, priešmokyklinio ugdymo įstaigose tautinių mažumų atžaloms užsiėmimai lietuvių kalba vyks 4 valandas per savaitę. Pradinėse mokyklose lietuvių kalbos programose bus mokoma integruotai. Pagrindinio vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus mokama tų dalykų, kurių temos susijusios su Lietuvos istorija, kultūra, geografija, pilietiškumo pagrindais. Taip pat numatoma visų – ir lietuviškų, ir tautinių mažumų – mokyklų abiturientams suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Vienodą lietuvių kalbos egzaminą abiturientai laikys tie moksleiviai, kurie rugsėjo 1-ąją taps vienuoliktokais. Egzaminas jų laukia 2013 metais.
Įtvirtindami minėtas nuostatas parlamentarai atsisakė ankstesnių siūlymų, kad tautinių mažumų mokyklose, be privalomai dėstomos lietuvių kalbos, du trys dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba. Šiuo metu galiojantis Švietimo įstatymas numato, kad tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.
Piktinosi lenkų atstovai
Naujajam Švietimo įstatymui įnirtingai priešinosi kai kurie lenkų mažumos Lietuvoje ir Lenkijos valdžios atstovai. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, jo balsavimas dėl Švietimo įstatymo Lietuvos Seime bus „svarbus lakmuso popierėlis, kiek toli Lietuva yra pasirengusi žengti, kad apsaugotų savo mažumų teises“. „Prašome, kad toliau nebūtų mažinamas mokymas lenkų kalba, o ilgai kartoti Lietuvos lenkų reikalavimai būtų įvykdyti. Jie yra lojalūs demokratinės Lietuvos piliečiai su teise išsaugoti savo tapatybę, kultūrą ir nuosavybę“ – kalbėdamas Lenkijos Seime sakė ministras.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parlamentarai Michalas Mackevičius, Jaroslavas Narkevičius ir Leonardas Talmontas teikė įvairius siūlymus palikti dabar galiojančią tvarką.
„Mūsų valdžios vyrai dažnai giriasi tautinių mažumų švietimo sistema, visur sako, kad yra labai gerai, kad niekur taip nėra, kaip Lietuvoje, o šiandien mes norime pradėti naikinti tą sistemą. Kam? Vardan ko?“ – Seimo posėdyje ketvirtadienį klausė M.Mackevičius. Tačiau lenkų atstovų pasiūlymai nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo.
J.Narkevičius žurnalistams teigė, jog naujoji įstatymo redakcija – bloga, nes blogina dabartinę tautinių mažumų padėtį.
„Mūsų valdžios vyrai dažnai giriasi tautinių mažumų švietimo sistema, visur sako, kad yra labai gerai, kad niekur taip nėra, kaip Lietuvoje, o šiandien mes norime pradėti naikinti tą sistemą. Kam? Vardan ko?“ – Seimo posėdyje ketvirtadienį klausė M.Mackevičius.„Gaila, kad kolegos Seimo nariai nemato, kad ne tuo keliu einama. Integruoti mūsų vaikus į bendruomenę reikia kitaip, ne prievarta. O padaryti, kad ne tik lenkas, bet ir lietuvis gerbtų savo valstybę, o ne bėgtų iš jos“, – apgailestavo Seimo narys. Jo įsitikinimu, papildomų temų dėstymas lietuviškai neišmokys vaikų geriau kalbėti lietuviškai, o tik trukdys suvokti pamoką.
Daliai tautinių mažumų kalba yra trukdis
Tuo tarpu V.Stundys rėmėsi Tautinių mažumų apsaugos konvencija, pagal kurią valstybės turi sudaryti galimybę visiems savo gyventojams įgyti vienodą išsilavinimą. Taip pat jis priminė pernai Europos sąjungos Žmogaus teisių stebėjimo agentūros paskelbuts apklausos rezultatus, kurioje 42 proc. apklaustų Lietuvos tautinių mažumų atstovų pripažino prastai mokantys valstybine kalbą ir kad tai trukdo jiems integruotis į darbo rinką.
Paprašytas pakomentuoti R.Sikorskio pasisakymus, V.Stundys atsakė: „politikai visada mėgsta politiktuoti. Politikavimo šia tema yra ir iš vienos, ir iš kitos pusės. Bet politikuojant pamirštamas vienas pagrindinis dalykas. Esmės yra vaikas. Kokios jis tautybės bebūtų, čia, savo valstybėje, turi jaustis visavertis pilietis ir turintis vienodas galimybes įgyti išsilavinimą“.
(papildyta 13.50 val.) Naikinama vidurinė mokykla
Naujajame Švietimo įstatyme numatyta nauja moymo įstaigų struktūra. Nuo 2015 metų numatoma atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas – pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.
Kai kurių mokyklų bendruomenėms tvirtinant, kad dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.
Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galės išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.
Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.
Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.
Tikyba nebus privaloma
Priimant įstatymą atsisakyta daug įvairių parlamentarų pasiūlymų. Pavyzdžiui, atmestas J.Narkevičiaus siūlymas Švietimo įstatyme įteisinti privalomą tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymą vaikams iki 14 metų. Pagal parlamentaro siūlytą pataisą, moksleivio tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikas taip pat turėtų mokytis ir etikos. Sulaukęs 14-os, mokinys pats rinktųsi, ką nori mokytis: tikybą arba etiką.
„Mokytis tikybos nieko blogo nėra, o atvirkščiai – tai teigiamas dalykas“, – tikino J.Narkevičius. Esą šiais laikais, kai vaikams nuolat tenka susidurti su „neaiškiomis, vaiko sąmonę iškreipiančios nuostatomis“, reikia stiprinti dorovės ugdymą.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V.Stundys kalbėjo, jog tikimybos mokymas negali būti privalomas. „Pirmiausiai tai galimai prieštarauja Konstitucijai, ypatingai privalomumo nuostata“, – atkreipė dėmesį jis.
Tačiau Seimas nė nesiėmė balsuoti dėl J.Narkevičiaus pasiūlymo, nes neatsirado 29 jį palaikančių parlamentarų.
Naujasis Švietimo įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.
