Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti prezidentės siūlymus, kaip siūlo komitetas, ar palikti prieš porą savaičių Seimo priimtą įstatymą. Norint veto atmesti, reikia, kad už tai balsuotų 71 Seimo narys.
Jeigu Seimas prezidentės veto pritars ir priims jos pataisymus, metro statybų reglamentavimas įsigaliotų nuo 2020 metų.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą prezidentė vetavo, nes įstatyme metro priskiriamas geležinkelio transporto rūšiai, o tai, šalies vadovės teigimu, prieštarauja ES reguliavimui. Todėl ji pasiūlė nustatyti, kad metropolitenas yra atskiro eismo antžeminė, požeminė ar estakadinė bėginio transporto sistema miestų gyventojams aptarnauti.
Pasak šalies vadovės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.
Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų.
Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.
