Vien prisijungimo per banko sistemą gali neužtekti tiems gyventojams, kurie nesinaudoja elektroniniu parašu, negali užfiksuoti tapatybę patvirtinančio dokumento ar veido atvaizdo tiesioginio vaizdo perdavimo metu arba nesinaudos Europos Sąjungoje išduotomis specialiomis elektroninės atpažinties priemonėmis arba jeigu kredito įstaigai nebus galimybės pasinaudoti trečiųjų šalių informacija apie klientą.
Parlamentarai ketvirtadienį balsuos dėl naujos redakcijos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto, kuris ir numato naujus bus, kaip siekiant kovoti su pinigų plovimu, ateityje gyventojai turės įrodyti savo tapatybę, kai atsiskaitys už prekes ar paslaugas internetu.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto nario Andriaus Palionio, numatytų keturių asmens tapatybės nustatymo elektroninėmis priemonėmis būdų turėtų užtekti.
Tuo tarpu Ekonomikos komiteto narys konservatorius Tadas Langaitis priekaištauja, kad Seimas nusiteikęs palikti siauras ir tradiciniams bankams ypač naudingas galimybes nuotoliniu būdu identifikuoti asmenį. Pasak jo, tokios pačios nuomonės yra ir pažangių finansų technologijų verslas.
Jis piktinosi, kad praktiškai nebelieka galimybės kliento tapatybę nustatyti atliekant pavedimą iš asmens vardu atidarytos banko sąskaitos. T.Langaitis mano, kad siūlomas papildomas asmens identifikavimo būdas – notaro ar seniūno patvirtinta tapatybės dokumento kopija „ yra brangu, sudėtinga ir visiškai nešiuolaikiška“.
„Tai išties žlugdytų fintech sektorių, kurį mes taip sėkmingai Lietuvoje kuriame. Esame jau išdavę daugiau negu 14 elektroninių pinigų licencijų vietos ir tarptautiniams fintech startuoliams, tai yra finansinių technologijų startuoliams, nešantiems inovacijas Lietuvoje. Tai yra tiek pat licencijų kiek Prancūzija. Dabar atžagaria ranka galime netyčia nubraukti visą šitą puikų įdirbį, tapdami visiškai nepatraukliais finansų sektoriaus inovacijoms“, – posėdyje kalbėjo parlamentaras.
Jis prognozuoja, kad Seimui priėmus įstatymą finansų paslaugų įmonės bus priverstos išjungti galimybę nustatyti asmens tapatybę banko mokėjimų pavedimu. „Faktiškai tai greičiausiai prives prie to, kad sutriks prekyba internetu Lietuvoje, nes interneto parduotuvės nėra pritaikytos tapatybės nustatymo būdams, kurie yra siūlomi įstatymo projekte. Tai greičiausiai reikštų staiga nukritusį vartojimą Lietuvoje ir tai greičiausiai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai“, – prognozavo T.Langaitis.
Finansų įstaigos arba pardavėjai klientų tapatybės nustatymo procedūrų privalėtų imtis, kai sandoris viršija 15 tūkst. eurų, perkant arba parduodant 3 tūkst. eurų vertės valiutą grynaisiais pinigais arba vykdydami pinigų perlaidų grynaisiais pinigais paslaugas, kai siunčiamų ar gaunamų pinigų suma viršija 600 eurų ir kai kuriais kitais atvejais.
Lietuvos bankas tvirtina, kad pritarus siūlomiems pakeitimams, finansinėmis paslaugomis besinaudojančių klientų tapatybę finansų įstaigos galės nustatyti paprasčiau.
„Priėmus pakeistą įstatymą paprastesniu kliento identifikavimo būdu galės pasinaudoti, pavyzdžiui, elektroninių pinigų įstaigos, gyvybės draudimo, valdymo įmonės pensijų sutarčių atvejais, kai nebus viršijama tam tikra numatyta piniginių sandorių vertė ir tenkinami mažos rizikos reikalavimai. Gaila, kad viešojoje erdvėje dėl šio įstatymo paskelbta mitų, kurie užgožia rinkos dalyviams siūlomas naudingas naujoves“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos banko Operacinės rizikos skyriaus vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė.
Anot jos, vartotojai pirkti prekes internetu galės taip pat paprastai, kaip ir iki šiol.
„Reikalavimas nustatyti kliento tapatybę yra viena iš pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, kurių pagal teisės aktus turi imtis finansų įstaigos, prieš pradėdamos teikti finansines paslaugas. Ši prievolė taikytina finansų įstaigoms – bankams, elektroninių pinigų įstaigoms ir kitoms, taip pat ne finansų srities subjektams, kurie nurodyti įstatyme – auditoriams, antstoliams, advokatams, notarams ir kitiems. Elektroninėms parduotuvėms toks reikalavimas nėra taikomas ir nesiūloma to daryti. Taigi jos ir dabar neprivalo, ir ateityje neprivalės taikyti įstatyme nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu“, – pabrėžė K.Filipavičiūtė.
Jos teigimu, įstatyme minimas reikalavimas nustatyti kliento tapatybę niekaip nesusijęs su kliento galimybėmis atsiskaityti elektroninėje parduotuvėje. Reikalavimas nustatyti tapatybę taikomas asmeniui tampant nauju banko ar kitos finansų įstaigos klientu: išduodant pirmąją mokėjimo kortelę, atidarant banko sąskaitą, suteikiant pirmąjį kreditą. Jeigu klientas, atidaręs sąskaitą, nori daryti iš jos pavedimus, atsiskaityti kortele, finansų įstaiga neprivalo iš naujo nustatyti jo tapatybės projekte numatytais būdais.
Lietuvos banko specialistė taip pat nurodė, kad vadinamasis 1 cento pavedimas kliento tapatybei nustatyti jau pagal dabar galiojantį Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą nėra laikomas pakankamu tapatybės nustatymui atlikti.
„Rinkos dalyviai, tai darantys ar darę, buvo ir yra baudžiami už įstatymo reikalavimų nesilaikymą, o kelių vartojimo kreditų bendrovių atveju yra paskelbti teismo sprendimai, kuriuose konstatuota, kad šios bendrovės, tapatybę nustatydamos tik tokiu būdu, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad mokėjimo atlikimas iš kredito įstaigoje kliento vardu atidarytos sąskaitos gali būti panaudojamas tik kaip papildoma priemonė asmens tapatybei nustatyti, ir ji negali būti vienintelė priemonė, nes tokio pavedimo metu gaunama tik dalis kliento tapatybės duomenų“, – aiškino K.Filipavičiūtė.
Tačiau, pasak jos, įstatymo projekte numatyti ir atvejai, kai kliento tapatybę leidžiama nustatyti supaprastintu būdu – gaunant tik dalį asmens tapatybei nustatyti reikiamų duomenų ir atliekant pirmąjį pavedimą iš kliento vardu patikimoje kredito įstaigoje atidarytos sąskaitos, jeigu tenkinami įstatymo projekte numatyti mažos rizikos reikalavimai.
K.Filipavičiūtė taip pat neigia, kad dėl siūlomų pakeitimų sumažės būdų nustatyti kliento tapatybę per atstumą. Anot jos, įstatymo projekte numatytas ne vienas, bet keletas būdų nustatyti asmens tapatybę šiam fiziškai nedalyvaujant ir iš kliento nereikalaujant pateikti popierinę asmens tapatybės dokumento kopiją. Pavyzdžiui, panaudojant el. parašą, per el. atpažinties priemones, per priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą; pasinaudojant trečiųjų šalių informacija (kitų finansų įstaigų turima kliento tapatybės nustatymo informacija, jei gaunamas finansų įstaigų ir kliento sutikimas pateikti duomenis prašančiajai šaliai).
„Šiais atvejais jokių popierinių kopijų iš kliento reikalauti nereikia. Patvirtinta asmens tapatybės dokumento kopija reikalaujama tik tais atvejais, jeigu finansų įstaiga ar kitas subjektas dėl tam tikrų priežasčių nesinaudoja pirmiau aprašytais tapatybės nustatymo būdais“, – sakė Lietuvos banko specialistė.
