Pagal projektą, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys tą padaryti galėtų nuo 18 iki 39 metų.
Redakcijoje taip pat numatyta, kad į karo prievolininkų sąrašą pateks jau 17-mečiai, bus patikrinta jų sveikata, ir jeigu ji bus tinkama, tarnauti jie eis tik sulaukę 18 metų.
Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.
Svarstant pakeitimus daug diskusijų sukėlė klausimai dėl galimybės atidėti tarnybą studijuojant aukštojoje mokykloje.
Krašto apsaugos ministerija yra siūliusi, kad studijavimas nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą, tačiau tam nebuvo pritarta.
Pagal pataisas, vaikinams, į aukštąją mokyklą įstojusiems iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą, vieną kartą vienam studijų laikotarpiui galėtų būti atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka.
Prieš priėmimą antradienį Laisvės frakcijos nariai pasiūlė įstatymą papildyti nuostata, jog studentams po trumpųjų, bakalauro ir magistrantūros studijų būtų galimybė atidėti tarnybą dar devynis mėnesius, per kuriuos asmenys turėtų galimybę ruoštis stojimui į aukštesnės pakopos studijas.
Šiam siūlymui NSGK nepritarė.
Pasak komiteto, susidarytų situacija, kad į tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie, kurie po studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų, o ir siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis NSGK nuomone – „akivaizdžiai per ilgas“.
Siūlomi pakeitimai taip pat numatytų, jog privalomoji pradinė karo tarnyba galėtų būti atidėta asmenims, kuriems ja būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams. „Laisviečiai“ taip pat siūlo, jog neproporcingai didelės žalos asmeniniams ar visuomeniniams interesų kriterijus tvirtintu krašto apsaugos ministras.
NSGK tam nepritarė, nes „visų neproporcingai didelės žalos atvejų kriterijų neįmanoma reglamentuoti“.
Parlamentarai yra pažymėję, jog dėl tarnybos atidėjimo individualia tvarka spręs specialiai sudaryta komisija.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti trijų, šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Kaip yra sakęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, rengęs minimą reformą, ja mažinamos išimtys netarnauti kariuomenėje.
Pakeitimais taip pat siūloma ilginti alternatyviosios tarnybos trukmę nuo dešimties iki 12 mėnesių.
NSGK siūlo, kad naujoji įstatymo redakcija įsigaliotų 2026 metais.
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra pabrėžęs, kad siūlomi pakeitimai nėra visuotinis privalomas šaukimas. Pasak jo, tai – ribinių skaičių didinimas.
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pakeitimams, kurie numato, jog būtų dindimas šauktinių ribinis skaičius, jis siektų nuo 4240 iki 7040.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę paskelbta pernai vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių.
