Parlamente bus balsuojama dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Seimo vasarą priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui. Šalies vadovė siūlo atsisakyti dalies parlamento numatytų griežtų apribojimų.
Seimo statutas numato, kad grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti jį be pakeitimų – tokiu atveju reikia 71 balso „už“, kad liktų galioti Seimo pavasarį priimta versija.
Seimo priimtą įstatymą vetavusi šalies vadovė sako, kad parlamentarų numatyti draudimai dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje užkirstų kelią nevaisingoms poroms gauti šiuolaikinį gydymą.
Jeigu Seimo anksčiau priimtas įstatymas nesulauks daugiau kaip pusės parlamentarų paramos, bus balsuojama, ar priimti jį su visomis prezidentės teikiamomis pataisomis – tokiu atveju įstatymui priimti užtektų paprastos Seimo narių daugumos.
D.Grybauskaitė siūlo pagalbinio apvaisinimo procedūrose neriboti embrionų skaičiaus, leisti lytinių ląstelių donorystę ir embriono diagnostiką prieš perkeliant jį į moters gimdą.
Seimo priimtą įstatymą vetavusi šalies vadovė sako, kad parlamentarų numatyti draudimai dėl apvaisinimo mėgintuvėlyje užkirstų kelią nevaisingoms poroms gauti šiuolaikinį gydymą.
Konservatyvaus įstatymo projekto šalininkai ir Katalikų bažnyčia prezidentės siūlomoms nuostatoms nepritaria – jie ragina garantuoti vaiko teisę žinoti savo tėvų vardus ir sako ginantys kūdikį motinos įsčiose.
Daug diskusijų keliantis vadinamasis apvaisinimas in vitro vyksta, kai kiaušialąstė apvaisinama mėgintuvėlyje, o embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą.
Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės.
Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai.
Seimas birželį nusprendė, kad embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai sako norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė teigia, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
„Įstatymo nuostata taip pat reiškia, kad moteriai turėtų būti perkeliami ir negyvybingi embrionai“, – rašoma prezidentės dekrete.
Pagal D.Grybauskaitės projektą, galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priimtų sutuoktiniai, o neperkelti embrionai galėtų būti šaldomi – laikomi lytinių ląstelių banke.
Projekte numatyta, kad embrionų saugojimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras. Paprastai užšaldyti ir nepanaudoti embrionai sunaikinami praėjus penkeriems ar daugiau metų.
Jame taip pat kritikuojamas draudimas neleisti atlikti genetinės diagnostikos pasirenkant embrioną dirbtinio apvaisinimo procedūrai. Tokio draudimo šalininkai teigia, kad embrionas jau yra žmogus, kuris turi būti gydomas, o ne naikinamas.
Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
Seimas buvo numatęs, kad pagalbiniame apvaisinime būtų leidžiama naudoti tik sutuoktinio arba įregistruoto partnerio lytines ląsteles – spermą ar kiaušialąstes. Jie argumentuoja, kad vaikai turi teisę žinoti savo biologinius tėvus.
D.Grybauskaitės dekrete teigiama, kad tokiu būdu užkertamas kelias nevaisingoms poroms susilaukti bent vieno iš tėvų biologinio palikuonio, kai vienas iš sutuoktinių ar partnerių yra nevaisingas.
Dekrete nurodoma, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.
Pagal prezidentės projektą, lytinių ląstelių donorystė būtų leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą. Projekte numatyta, kad donoro tapatybė liktų neatskleidžiama, nebent kitaip nuspręstų teismas dėl sveikatos ar kitų svarbių priežasčių.
Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas mėgintuvėlyje dalinai finansuojamas valstybės.
Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė labai panašų į Lietuvos įstatymą, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai pareiškė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.
Anot prezidentės dekreto, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.
2011 metų surašymo duomenimis, 77 proc. Lietuvos gyventojų išpažįsta Romos katalikų tikėjimą.
