Liepos 23 d. Seimo priimtomis pataisomis buvo nutarta nuo kitų metų riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis kaip 1 500 ha.
Pataisų iniciatoriai teigė, kad tokiu būdu siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios į intensyvų miškininkavimą, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugos, kraštovaizdžio, rekreacijos, bioįvairovės sritims.
Prezidento G.Nausėdos nuomone, nustatant apribojimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus yra sukuriamos nevienodos ūkinės veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ūkinės veiklos subjektai jau gali būti įsigiję miškų ūkio paskirties sklypų plotų anksčiau, kai 1500 ha ribojimas nebuvo taikomas. Taip, šalies vadovo teigimu, nesudaromos prielaidos saugoti sąžiningos konkurencijos laisvės, t. y. nepaisoma Konstitucijos 46 straipsnio suponuojamų reikalavimų.
Rugpjūčio 20 d. pristatytu dekretu Respublikos Prezidentas siūlė laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prieš balsavimą siūlė sekti Danijos pavyzdžiu.
„Geriausias pavyzdys turėtų būti Danija, kuri nesutiko parduoti Grenlandijos Trampui (JAV prezidentui Donaldui Trumpui – BNS), tai kodėl mes turėtume miškus parduoti kažkam“, – teigė A.Sysas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas pabrėžė, kad dabar galioja ribojimai įsigyti dirbamos žemės, todėl tas pats principas turi būti taikomas ir miškų žemei.
„Nes matome dar vieną tendenciją, kad stambus verslas įsigyja labai didelius plotus ir ta tendencija yra didėjanti“, – kalbėjo parlamentaras.
Tuo tarpu Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas tikino, kad įvestais ribojimai Seimas ignoruoja skirtumus tarp dirbamos žemės ūkio, kur derlius nuimamas kiekvienais metais, ir miškų ūkio, kur jis priklauso nuo medžių brandos ir nuimamas kas 60, 80 ar net 100 metų.
Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius tvirtino, kad virš 1,5 tūkst. ha miško žemės dabar turi apie 10 asmenų.
Konservatorius Kęstutis Masiulis 1,5 tūkst. ha „lubas“ vadino tinkama riba, bet pabrėžė, jog „reikia sutvarkyti, kad miško žemės nebūtų galima supirkinėti per susijusius asmenis“.
„Jeigu ribojame, tai visiems ribokime“, – teigė K.Masiulis.
Tuo metu Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas prognozavo, kad miško žemės įsigijimų ribojimo „aukos bus mažieji miško savininkai ir korporacijos, kurios laikosi įstatymų, o taip pat būsimi pensininkai, kurių pensijų fondai nedrįs investuoti į pilkus sandorius“.
„Laimėtojais bus šešėliniai miško koncernai. Už penkerių metų mes apie juos sužinosime, kad jie apeidami įstatymus bus teisūs, nes prokuratūra ir vėl pasakys, kad įstatymai nepažeisti, nes per 28 dukterines įmones galima supirkti kur kas daugiau negu leidžia įstatymas“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys piktinosi, kad Kaimo reikalų komitete svarstant veto dėl miškų žemės įsigijimų buvo pranešta apie Švedijos ambasados kreipimąsi į Prezidentūrą.
„Tai skandalingas atvejis“, – tvirtino P.Urbšys.
„Užsienio valstybės neturėtų kištis“, – pabrėžė ir konservatorius Mykolas Majauskas.
Šalies vadovo patarėjas Jaroslavas Neverovičius komitete trečiadienį sakė, kad iš Švedijos ambasados Lietuvoje sulaukęs paklausimų, kaip elgtis Lietuvoje veikiančioms tos šalies įmonėms, susijusioms su medienos verslu.
M.Majauskas teigė įtariąs, kad „nesąžiningi žmonės gali apeiti šį įstatymą per susijusius asmenis“.
„Lygiai taip pat ir dėl dirbamos žemės, susiję asmenys ar pilnamečiai vaikai, dėdės, pusbroliai, tetos, giminaičiai gali įsigyti, išnuomoti žemę, lygiai tą patį dalyką galės padaryti ir su miškais“, – apgailestavo jis.
