Už tokį siūlymą balsavo 59 Seimo nariai, 55 buvo „prieš“ ir dešimt parlamentarų susilaikė. Siūlymą palaikė visi balsavime dalyvavę opozicijos atstovai, o „prieš“ balsavo arba susilaikė valdantieji.
Projektą pristačiusi opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė sakė, kad naujausias nepaprastosios padėties dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvedimas nustatė naujus ribojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, todėl „papildomi parlamentinės kontrolės mechanizmai būtų pravartūs“.
„Antra vertus, nepaprastoji padėtis, kaip ir ekstremali situacija, suteikia Vyriausybei papildomas galimybes lengviau administruoti valstybės biudžetą, vėlgi manau, kad Seimo priežiūra būtų tikslinga“, – sakė A.Širinskienė.
Valdančiųjų konservatorių atstovas Jurgis Razma teigė, jog opozicija siūlo tirti ne iškilusias problemas, o „teorinius nuogąstavimus“.
„Opozicija pati nežino, ką čia nori tirti. Siūloma tirti kažkokius teorinius opozicijos nuogąstavimus dėl nepaprastosios padėties reikalavimų, aš tikrai siūlau nekurti komisijų dėl teorinių nuogąstavimų. Jeigu išryškėtų kažkokios praktinės problemos taikant nepaprastosios padėties reikalavimus, tada gal ir svarstykim“, – kalbėjo J.Razma.
Lietuvos regionų frakcija šią savaitę surinko per 40 parašų dėl iniciatyvos kurti komisiją. Tokiai iniciatyvai pateikti reikia ne mažiau kaip 36 Seimo narių parašų.
Nepaprastoji padės Lietuvoje buvo pratęsta praėjusią savaitę, ji galios iki balandžio 20 dienos.
Nutarimu dėl nepaprastosios padėties Seimas nustatė papildomų ribojimų: sustiprino valstybės sienos ir strateginių objektų apsaugą, uždraudė visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, numatė galimybę riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą.
Seimo opozicijos atstovai šiuos draudimus vadino pertekliniais, nepamatuotais, pernelyg varžančiais konstitucines piliečių teises.