Už pataisas po pateikimo balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 42 ir susilaikė 21 parlamentaras. Kitų balsavimu projektas grąžintas tobulinti.
M.Danielė teigė, jog pataisos leistų vaikų susilaukti poroms arba vienišoms moterims, kurios šiuo metu negali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.
Pasak parlamentarės, šiuo metu pagalbiniu apvaisinimu Lietuvoje negalinčios pasinaudoti poros ir moterys vyksta į Rygą, kur tokios procedūros leidžiamos ir be santuokos.
M.Danielė teigė, kad siekis pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis rodo, kad pora yra įsipareigojusi ir apsisprendusi susilaukti vaikų.
„Sprendimas (pereiti – BNS) per visas medicinines procedūras, kurios yra sunkios, hormoninės terapijos ir taip toliau, jau parodo, kad pora mato savo ateitį kartu ir yra apsisprendusi susilaukti vaikų“, – kalbėjo iniciatorė.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad pagalbinis apvaisinimas yra medicininė procedūra, tuo metu leidus ja pasinaudoti vienišoms moterims bus sprendžiamos nebe sveikatos problemos, o tenkinami asmeniniai norai.
„Dirbtinai apvaisinti sveiką vienišą moterį didelio mokslo nereikia. Iš to, kaip jūs formuluojate viską, akivaizdu, kad orientuojamasi į kažkokias pseudoporas, kurias sudarys vienišos moterys“, – sakė A.Širinskienė.
M. Danielė į tai atsakė, kad ir šiuo metu dvi kartu gyvenančios moterys turi galimybę susilaukti vaikų ir tokių šeimų yra.
„Ir šiandien Lietuvoje dvi moterys gali auginti vaikus bendroj šeimoj, jos tą daro, jos vyksta į Rygą, ten gauna tokias paslaugas, tokių šeimų mes turime. Gali būti, kad iš tūkstančio vienišų moterų, kurios norės susilaukti kūdikio pagalbinio apvaisinimo, o ne paleistuvystės būdu, gal iš to tūkstančio viena bus homoseksuali. Ir šiandien tokios poros randa būdų, kaip kūdikių susilaukit, iki Rygos nėra taip toli“, – kalbėjo parlamentarė.
Prieš tai pasisakęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlė vienišoms moterims pabandyti vaikų susilaukti natūraliu būdu.
„Visas įstatymas kalba apie vienišas moteris ir dar įvedat sąvoką, „sveika moteris“, tai dabar jūs man paaiškinkit, kokias problemas turi vieniša moteris dėl negalėjimo pastoti, jei ji net nemėgino su vyru sugulti, taip kaip ji yra nevaisinga? Tai pirma gal tegu pabando sugulti su vyru, ir tada atsiras tas vaisingumas“, – sakė R.Žemaitaitis.
„Sprendžiant iš visko, jūs skatinat paleistuvystę, šitas įstatymas neskatina paleistuvystės, o leistų pasinaudoti mokslo paslaugomis“, – į tai atsakė M.Danielė.
Šį projektą norėta parlamentui pateikti gegužės viduryje, tačiau tuomet Mišrios Seimo narių grupės seniūnės A.Širinskienės siūlymu jis išbrauktas iš darbotvarkės.
Dabar Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir su ja gyvenančio sutuoktinio ar partnerio lytines ląsteles, išskyrus tam tikrus atvejus atvejus, bet apibrėžta, kad pora turi būti sudariusi registruotos partnerystės sutartį.
Pasak M.Danielės, dabartinis reguliavimas „neatitinka nesusituokusių nevaisingų porų ir vienišų moterų lūkesčių ir neužtikrina lygiateisiškumo principo“.
Ji teigė, kad nors įstatymas formaliai leidžia partneriams pagalbinį apvaisinimą, bet jame įtvirtintos partnerystės sutartys neegzistuoja, nes nėra priimtas partnerystę įteisinantis įstatymas.
Anot parlamentarės, tiek nesusituokusios poros, tiek vienišos moterys vyksta atlikti pagalbinio apvaisinimo į Latviją, šios šalies biudžete lieka už paslaugą mokami pinigai.
„Dėl perdėtai ribojančių įstatymų nukenčia ir mūsų piliečiai, ir šalies biudžetas. Jei mums iš tiesų rūpi demografija, rūpi, kad žmonės gimdytų vaikus, tai metas sudaryti sąlygas to norintiems“, – sako M.Danielė.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas po ilgų diskusijų priimtas 2016 metais, o pradėjo veikti 2017 metų pavasarį. Šios paslaugos tapo apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir jomis pasinaudojo keli tūkstančiai porų.
Seimas iš pradžių buvo įpareigojęs pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus saugoti neribotą terminą, bet pernai amžino saugojimo atsisakė.
