Antradienį po svarstymo už tai, kad „Romuva“ būtų pripažinta, balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 31 ir susilaikė 30 parlamentarų. Kitu balsavimu, kuomet sprendžiama dėl galimybės komitetui tobulinti nutarimo projektą, jis galutinai atmestas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius pranešė vakariniame posėdyje teiksiantis alternatyvų projektą, kuriuo Seimas oficialiai atsisakytų šį pripažinimą suteikti.
„Įstatymas įpareigoja Seimą priimti vienokį ar kitokį nutarimą, arba pripažinti, arba nepripažinti, kadangi Seimas atmetė nutarimą pripažinti, teksime projektą nepripažinti, o religinė bendrija nesitikdama su Seimo nutarimu galės konstitucinės justicijos prasme jį skųsti“, – BNS sakė T.V.Raskevičius.
Seime kalbant dėl balsavimo motyvų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė teigė vertinanti „Romuvos“ puoselėjamą etninę kultūrą, bet negalinti sutikti, kad ji būtų traktuojama kaip religija.
„Europa kūrėsi krikščionybės pagrindu ir visos demokratinės vertybės atėjo iš krikščioniškos Europos. Lietuva viena iš paskutiniųjų prisijungė prie šios bendruomenės, dabar ateina ta keršto galbūt valanda po 600 metų, nes iš to paties Strasbūro ateina sprendimas viską suniveliuoti, padaryti daug visiems ir apie nieką“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
„Parlamentas turi tvirtai pasisakyti ir saugoti tas vertybes, kurios mūsų visuomenėje gyvos, mūsų krikščionims, mūsų katalikams labai svarbios, ir, nemenkinant „Romuvos“ propaguojamos baltų kultūros, kuri graži baltiškoji kultūra, kur garbinami gamtos reiškiniai, tai įgyvendintų kultūros lygmenyje kaip žmonių pasirinkta gyvenimo forma, bet jokiais būdais nepripažinti to religija ir pastatyti ją su šimtmečiais gyvuojančia religija vienoje plotmėje“, – tvirtino parlamentarė.
Seimo narių Mišrios grupės seniūnė Agnė Širinskienė teigė, kad Seimas sprendžia ne tik religinės bendruomenės pripažinimo, bet ir teisinį klausimą, ir ragino „neatsibusti su antra Žmogaus Teisių teismo byla“.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas jau kartą konstatavo, kad yra pažeidimas ir Seimas nevykdė savo įsipareigojimų, siūlyčiau priimti sprendimus“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Seimas kartą jau nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.
Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.
