Seime buvo siūloma nuo visuomenės paslėpti kandidatų į Seimą, prezidentus, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas bei merus duomenis apie jų turtą, pajamas, privačius interesus.
Tačiau Seimas plenarinių posėdžių salėje tokių nuostatų atsisakė ir pritarė socialdemokrato, opozicijos lyderio Juliaus Sabatausko siūlymui duomenis apie politikus skelbti neterminuotą laiką.
Už J.Sabatausko siūlymą politikų duomenis skelbti neterminuotą laiką balsavo 93 Seimo nariai, prieš buvo 2. Kaip balsavo Seimo nariai galite pamatyti čia. Visam įstatymo projektui Seimo salėje buvo pritarta vienbalsiai.
Taip pat Seimas atsisakė siūlymo praėjus šimtui metų po rinkimų nuo visuomenės paslėpti ir pačius rinkimų rezultatus.
Seime buvo teigiama, kad tokio įstatymo reikėjo dėl asmens duomenų apsaugos.
„Reikėtų remtis europiniais dokumentais. <...> Automatiškai teikti pirmenybę skaidrumo principui, palyginus su teise į asmens duomenų apsaugą, negalima“, – sakė „valstietis“ Zenonas Streikus.
Tačiau Seimo salėje tokie argumentai buvo kritikuojami.
„Gali būti taip, kad mes imsim ir suklastosim dabar istoriją, nes siūloma tik 10 metų laikyti anketinius kandidatų duomenis. <...> Prisidengdami asmens duomenų reglamentu, kuris tiesiogiai nereikalauja tikrai tų duomenų nerodyti, tik prisidengdami principais, aiškindami tuos principus savaip komitetas nusprendė, kad po dešimties metų visi šitie duomenys iš viešos erdvės dings. <...> Siūlau neprisidenginėti europiniais dokumentais, kurie tiesiogiai nereikalauja užslaptinimo viešųjų asmenų“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Seimo salėje opozicijos siūlymui pritarė ir „valstietė“ Agnė Širinskienė.
„Norėčiau paremti kolegos pasiūlymą, jis yra racionalus. <...> Būtų keista, jei po 10 metų, kaip faraonų laikais ištindavo iš lentelių, dabar pradėtumėm ištryninėti iš VRK sistemos duomenis apie visuomenei žinomus ir visiškai viešus asmenis“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Konservatorius Jurgis Razma dėkojo žurnalistams, kurie atkreipė dėmesį į ydingas projekto nuostatas dėl terminuoto rinkimų duomenų skelbimo.
„Pagrindinį projekto trūkumą mes šiandien ištaisėm“, – kalbėjo J.Razma.
Politikų norą užverti viešus duomenis nuolat kritikuodavo ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, ir su korupcija kovojanti organizacija „Transparency International“. Organizacijos Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė anksčiau 15min teigė, kad Bendrajį duomenų apsaugos reglamentą politikai naudoja nepagrįstai.
