Antradienį prieš Seimo plenarinį posėdį S.Skvernelis sakė, kad darbas šiuos ketverius kadencijos metus buvo pakankamai sėkmingas, padaryta daugybė dalykų.
„Ypač kalbant apie socialinę politiką, atskirties mažinimą ir reikalingas reformas, kai kurias jau ir pamiršome, – ir mokestines, ir visa kita. Tai padaryta, manau, tiek, kiek padaryta. Norėjosi daugiau, kaip visada, bet, nepamirškime, kad tie ketveri metai buvo iš tikrųjų ant daugumos ribos, dažnai mes daugumos neturėjome atskirose sesijoje“, – komentavo jis.
Ypač kalbant apie socialinę politiką, atskirties mažinimą ir reikalingas reformas, kai kurias jau ir pamiršome, – ir mokestines, ir visa kita.
S.Skvernelio nuomone, panaši situacija dėl minimalios daugumos dėliojasi ir būsimoje Seimo kadencijoje, kuri prasidės šį penktadienį.
Pasak jo, nauja valdančioji koalicija turės trapią parlamentarų balsų daugumą ir jai greičiausiai bus sudėtinga priimti sprendimus.
Centro dešinės koaliciją suformavę konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija Seime turės 74 balsus iš 141.
Vienas neįgyvendintų dabartinės valdžios rinkiminių pažadų – iškelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną.
Paklaustas apie tai, S.Skvernelis aiškino, kad tokių nebaigtų įgyvendinti darbų buvo. Tačiau, anot jo, tai nėra strateginiai klausimai, dėl kurių keistųsi valstybės gyvenimas.
Vis dėlto S.Skvernelis tikisi, kad, kalbant apie regionų stiprinimą, tokios krypties toliau galėtų būti laikomasi.
„Nes viską koncentruoti sostinėje, visas institucijas, ypač – tas, kurios dabar be jokių problemų gali būti ir kituose šalies miestuose, regionuose, tą reikėtų daryti. Bet čia, matyt, nebuvo tas klausimas, kuris esmingai spręstų mūsų gyvenimo kokybės problemas“, – įvertino kadenciją baigiantis premjeras.
Pasigedo diskusijų apie ateitį
Galimos naujosios premjerės I.Šimonytės nuomone, šios kadencijos Seime buvo gerų sprendimų, taip pat ir tokių, kurių buvo galima išvengti.
„Bet, matyt, ko labiausiai trūko, manau, diskusijų apie tai, kokia yra Lietuvos ateitis. Nes kažkaip neproporcingai daug laiko vis dėlto mes skyrėme ne ateities klausimams, o praeities klausimams ir Seimas su savo įvairiomis komisijomis kasinėjo dalykus, kurie buvo prieš 10 metų, kurie buvo prieš 20 metų, kurių gal ir niekada nebuvo. Tai, tiesą sakant, ir kompromitavo patį parlamentinio tyrimo institutą, ir iššvaistė labai daug laiko be apčiuopiamos prasmės“, – komentavo ji.
Šios kadencijos parlamento darbas, pasak I.Šimonytės, buvo įprastas, nes buvo svarstoma labai daug klausimų, įstatymų projektų.
„Klausimas, kiek iš tų projektų iš tikrųjų kaip nors labai esmingai pakeitė žmonių situaciją ir gyvenimus. Kažkokia dalis – be jokios abejonės. Kita dalis gal daugiau buvo toks darbo fonas. Tai, manau, kad naujas Seimas turėtų apie ką pagalvoti iš šio Seimo patirties pasimokydamas ir galbūt nekartodamas tų klaidų, kurios buvo“, – mano galima būsimoji premjerė.
Klausimas, kiek iš tų projektų iš tikrųjų kaip nors labai esmingai pakeitė žmonių situaciją ir gyvenimus. Kažkokia dalis – be jokios abejonės. Kita dalis gal daugiau buvo toks darbo fonas.
