Praėjusią savaitę tokią išvadą specialioji komisija patvirtino valdančiųjų balsais, už tai buvo šeši iš 11 komisijos narių. Penki opozicijos atstovai paskelbė atskirąją nuomonę.
Apkaltos komisija, remdamasi faktinių aplinkybių visuma, konstatavo, kad P.Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą L.Jonauską.
Komisija tai grindžia teismo ekspertų išvada, jog nefiksuota, kad L.Jonauskas pats balsavo, tuo metu P.Gražulis „kaire ranka atliko nenustatytą veiksmą ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atliko nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L.Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
Išvadose akcentuota, kad komisijos nagrinėjamu atveju balsavimo metu įranga veikė be sutrikimų.
„Seimo nario P.Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmai Seimo narys P.Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama komisijos dokumente.
Jame atkreiptas dėmesys, kad P.Gražulio paaiškinimas, jog jis galėjo netyčia balsuoti už kitą parlamentarą, leidžia manyti, jog politikas nepaiso Konstitucijoje įtvirtinto laisvo Seimo nario mandato principo bei įstatymo priėmimo reikalavimų.
Tuo metu apkaltos komisijoje dirbę opozicijos atstovai atskirojoje nuomonėje pareiškė, kad kai kurie komisijos nariai buvo šališki, turėjo išankstinę nuomonę, P.Gražuliui nesudaryta galimybė tinkamai apsiginti, be to, tiksliai nepavyko nustatyti, kad jis balsavo už kolegą.
Opozicijos atstovų teigimu, ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus ir ne kiekvienas etikos ar teisės akto pažeidimas yra ir priesaikos sulaužymas.
„Dabar komisija savo išvadoje imasi vertinti veiksmus, kurių iš vaizdo įrašo neįmanoma nustatyti net teismo ekspertų vertinimu, ir kurie geriausiu atveju komisijos išvadoje liko nuspėti iš aiškiai neįvardintų aplinkybių visumos bei nesiskiriantys nuo valdančiajai daugumai priklausančių komisijos narių išsakytų išankstinių nuomonių“, – rašoma atskirojoje nuomonėje.
Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas kitu nutarimu turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.
Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L.Karaliui. Tuomet po balsavimo L.Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A.Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P.Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
