„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 06 30

Seimas balsuos dėl naujo Politinių organizacijų įstatymo: griežtėja tvarka komitetams

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl naujo Politinių organizacijų įstatymo priėmimo, jame nustatoma griežtesnė komitetų steigimo tvarka, partijoms leisti kurti analitinius centrus.
Diplomatai
Politikai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Šis projektas svarstytas kartu su Seimo praėjusią savaitę priimtu Rinkimų kodeksu, bet Demokratų frakcijos siūlymu priėmimas atidėtas ieškant sprendimo dėl dotacijų po rinkimų įsteigtoms, tačiau Seime frakciją turinčioms partijoms.

Partijų steigimo tvarka su nauju įstatymu iš esmės nesikeičia: jai įkurti ir toliau bus būtina turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų, tai bus viešasis juridinis asmuo.

Tuo metu politiniams komitetams viešojo juridinio asmens statusas yra naujovė. Iki šiol rinkimų komitetus registravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atskiriems rinkimams ir formaliai rinkimų kampanijos pabaiga buvo jų veiklos pabaiga.

Kaip ir šiuo metu, politiniai komitetai galės dalyvauti savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Politiniam komitetui, kuris dalyvaus rinkimuose į EP, įsteigti reikės ne mažiau kaip 1 tūkst. steigėjų, o savivaldos rinkimams reikės, kad jį steigtų mažiausiai 0,1 proc. tos savivaldybės gyventojų.

Dar viena naujovė yra ta, kad partijoms bus leidžiama steigti analitinius centrus, jie galės gauti finansavimą iš fondų, tik VRK su kitomis institucijomis turės patikrinti jų patikimumą.

Analitinis centras apibrėžiamas kaip pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio steigėjas yra politinė partija ir kurio tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Politinių partijų finansavimo tvarka nesikeičia, numatant, kad biudžeto dotacijų sulauks partijos, per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus gavusios ne mažiau kaip 2 proc. balsų.

Svarstant projektą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete iš jo dėl galimos prieštaros Konstitucijai buvo išbraukta galiojanti nuostata, pagal kurią dotaciją gauna ir partijos, nedalyvavusios rinkimuose, bet sukūrusios parlamentinę frakciją.

Kilus grėsmei prarasti dotaciją, šių metų sausį įsteigtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prašymu per priėmimą padaryta pertrauka, kad būtų apsvarstyti nauji siūlymai.

Demokratai pasiūlė, kad valstybės dotacijos naujoms rinkimuose nedalyvavusioms partijoms turėtų būti skiriamos iki 2025 metų, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam pritarė. Demokratai argumentuoja, kad jų partija kūrėsi pagal dabartinį teisinį reguliavimą, kai dotacija mokama, ir turi būti laikomasi teisėtų lūkesčių principo.

Siūloma nustatyti, kad teisė į šiuos asignavimus būtų garantuojama iki pirmų po šio įstatymo įsigaliojimo vyksiančių eilinių Seimo rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2025 metų sausio 1 dienos.

Numatyta, kad pats įstatymas įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“