„Kartelė nėra keičiama, ilginamas balsavimo laikas, atsiranda papildomos balsavimo vietos užsienyje. Šios priemonės leidžia skatinti žmonių aktyvumą“, – BNS apie naują įstatymą sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Naujos redakcijos Referendumo įstatymą parengė Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubai pilietybei įteisinti.
Nauja redakcija būtų nustatyta, kas galėtų vykdyti agitaciją, Seimui paskelbus referendumą. Pagal projektą, paskelbus privalomąjį referendumą, Seimas turėtų galimybę pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie priimamo klausimo svarbą valstybės gyvenimui.
Iniciatoriai taip pat siūlo pailginti balsavimui skirtą laiką – balsavimas referendumo dieną vyktų nuo 7 iki 22 val. referendumo komisijos nurodytoje patalpoje. Šiuo metu balsavimas referendumo dieną vyksta nuo 7 iki 20 valandos.
Pakeitimais būtų praplečiamas balsavimo vietų užsienyje skaičius, sudarant galimybę steigti papildomus balsavimo punktus. Siūloma, kad sprendimą dėl kitų balsavimo vietų užsienyje tinkamumo referendumui vykdyti priimtų Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su Vyriausiąja rinkimų komisija.
Seimas su prezidento rinkimais yra paskelbęs referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, tačiau nutarimo galiojimas sustojo, kol jį įvertins Konstitucinis teismas. Jis turi pasisakyti, ar galima balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka, per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turus, kaip nusprendė Seimas.
Šiuo metu Konstitucija numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas neįvyktų dėl mažo aktyvumo.