Į KT kreipusis visam Seimui ir apie tai oficialiai pranešus KT pirmininkui, nutarimo galiojimas dėl teisėjos atleidimo bus stabdomas.
Kreiptis į KT dėl teisėjos pareigų, liberalo Simono Gentvilo įsitikinimu, reikėjo anksčiau.
„Klausimas, kodėl to negalėjome padaryti prieš dvi savaites. Diena po pirmojo nevykusio balsavimo, kuris sukėlė gėdą Lietuvai, kaip teisinei valstybei, jau kitą dieną etikos komisija iš esmės vienbalsiai pritarė dešimties žmonių, ir pozicijos, ir opozicijos balsais, kad yra padaryta klaida, ir jau ateinančią dieną, ketvirtadienį, galėjome išeiti ir išsiplauti šitą gėdos dėmę“, – ketvirtadienį posėdžio metu dėstė jis.
Socialdemokratas Algimantas Salamakinas, remdamasis Seimo etikos sargų išvada teigė, kad KT išvados dėl S.Rudėnaitės atleidimo nereikia tam, kad parlamentas išspręstų „problemą“.
„Tad ir išspręskime. Nežeminkime Seimo autoriteto ir klausti KT, ar tikrai yra pažeista Konstitucija, kad Seimo nariai susipainiojo dvejuose biuleteniuose“, – kalbėjo jis ir ragino pirmiausia balsuoti dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados, o ne dėl kreipimosi į KT.
Konservatorius Jurgis Razma teigė manantis, kad kreipimasis į KT bus naudingas: „Aš manau, kad kreipimasis į KT bus naudingas, Seimas bus paprotintas, kaip reikia tokius klausimus spręsti, ir ateityje nebedarys tokių klaidų.“
S.Rudėnaitę skirti LAT pirmininke pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis, teikdamas šią kandidatūrą, į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke. Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
Prieš porą savaičių po slapto balsavimo paaiškėjo, kad parlamentarai atleido S.Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, bet LAT pirmininke nepaskyrė – ji liko dirbti paprasta LAT teisėja.
Teisininkų vertinimu, parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
Seimo Etikos ir procedūrų sprendimą dėl S.Rudėnaitės atleidimo Seimui siūlė pripažinti negaliojančiu.
G.Nausėda anksčiau aiškino, jog Seimas iškreipė jo teiktą dekretą, o valdantieji atsakomybę už nesusipratimą atleidžiant teisėją priskyrė šalies vadovui.
Į tai atliepdami, 29 Seimo „valstiečiai“ pasiūlė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar G.Nausėdos dekretas dėl S.Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Į KT dėl S.Rudėnaitės atleidimo iš LAT skyriaus pirmininkės pareigų jau yra kreipusis grupė opozicijos parlamentarų, tačiau toks kreipimasis nagrinėjamas bendra tvarka, jis nestabdo skundžiamo teisės akto galiojimo kaip yra tuo atveju, kai kreipiamasi viso Seimo vardu.
